Kauno radijo stotis

Iš Oldradio.lt Wiki svetainės.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kauno radijo stotis – pirmoji radijo stotis Lietuvoje.

Turinys

Kauno tvirtovės radijo stotis

Informacijos perdavimo ir priėmimo radijo bangomis techninės priemonės Lietuvoje pradėtos kurti 1910 m., kai Rusijos imperijos kariuomenės ryšių tarnybos dalinys pradėjo statyti „Telefunken“ firmos 1,5 kW galios kibirkštinę radiotelegrafo stotį Kauno tvirtovės Žaliakalnio forte (54°53′37″ š.pl. 23°56′04″ r.ilg. maps.ltwikimapia.orgbing.com (iš paukščio skrydžio)Yandex.ru (žemelapis)GeoHackVlasenko.net (žemelapiai)).

Pirmojo pasaulinio karo metu rusų kariuomenei besitraukiant vokiečių artilerija apšaudė stotį. Stoties viršininkas įsakė skubiai išmontuoti viską, kas įmanoma, ir evakuotis. 1915-08-17 02.30 val. kpt. Gaureris įjungė variklius, visus likusius prietaisus ir padegė stoties pastatą bei šalia buvusią saugyklą. Pritrūkus sprogmenų nepavyko sunaikinti „Marconi“ plieninių vamzdinių antenos stiebų. [1]

Užėmę Kauną, vokiečiai atstatė tvirtovės radiotelegrafo stotį ir ja naudojosi, o karui pasibaigus, 1919-07-09 perdavė ją tuomet jau nepriklausomos Lietuvos kariuomenei. Stotyje pradėjo dirbti iš užsienio grįžę ir ten patirties bei žinių įgiję lietuvių specialistai.

Radiofoninė stotis

Mintis statyti naują radijo stotį kilo jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais. Grupė pažangių Lietuvos ryšių specialistų (inž. A. Sruoga, inž. I. Sližys, inž. P. Masiulis) dar 1920 m. ėmė rūpintis radijo stoties statyba. Radijo ryšio vystymosi kryptį Lietuvoje nulėmė išplėstinis pasitarimas (prisijungė inž. A. Jurskis, inž. A. Fadeevas, P. Mašiotas), kuris priėmė sprendimą statyti radijo stotį su negęstančių bangų lempiniu generatoriumi. Stoties radijo siųstuvo ir radijo įrenginio technines sąlygas paruošė radijo inžinierius Alfonsas Jurskis.

Užsakymas pastatyti radijo stotį buvo atiduotas Prancūzijos firmai „Societe Francaise Radioelectrique“ (SFR), kuri 1923 m. Žaliakalnyje, Vytauto kalne, pradėjo 3,5 kW radijo stoties statybos darbus, toje pat vietoje, kur stovėjo Kauno tvirtovės telegrafo stotis. Stoties ir statybos viršininku paskirtas patyręs radijo inžinierius Kleopas Gaigalis. 1925 m. pradėtos transliuoti bandomosios laidos.

1926-05-13 dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė: „Kauno galingoji radijo stotis, pradedant nuo gegužės mėn. 12 d. kurį laiką kasdien (išskyrus šventadienius), 7 val. vak. darys bandymus, kurių metu bus perdavinėjamos lietuviškai radijo telefonu įvairios pasaulio ir vidaus žinios. Turintieji radijo priimtuvus galės tų žinių klausytis. Bangos ilgumas – 2000 mtr.“.

Reguliarus darbas

1926-06-12 19.00 val. iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo žodžiai „Alio, alio! Radio Kaunas – Lietuva“. Pranešėjas Petras Spaičys, pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias Eltos naujienas iš užsienio bei krašto vidaus gyvenimo pranešimus. Pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai. Ši data laikoma Lietuvos radiofonijos gimtadieniu.

Siųstuvas dirbo 1961 metro banga (153 kHz). Antena buvo įrengta ant dviejų 150 metrų aukščio stiebų. Garso kokybė buvo telefoninė – perduodamų dažnių juosta nuo 300 iki 2400 Hz. Stotis priklausė Susisiekimo ministerijai. 1927-11-28 ji perėjo Krašto apsaugos ministerijos žinion, o 1930-05-05 vėl perduota Susisiekimo ministerijai.

Iki 1928 m., kol aplink nebuvo didelės galios radijo stočių, maža Kauno radijo stoties galia nieko nejaudino. Tačiau 1928–1931 m. kaimyninėse šalyse atsirado naujos, galingesnės stotys. 1933 m. Kauno radijo stoties galia padidinta iki 7 kW.

1934 m. stoties viršininku paskirtas Aleksandras Stankevičius, iki tol dirbęs viršininko padėjėju. Šiose pareigose jis dirbo iki 1940 m.

1936 m. paskelbtas tarptautinis konkursas statyti galingesnę ir modernesnę radijo stotį. Technines sąlygas jai parengė Aleksandras Stankevičius. Vieta pasirinkta netoli Kauno, Sitkūnuose, prie Žemaičių plento. 1938 m. Pašto valdyba pasirašė sutartį su Anglijos firma „Standart Telephones and Cables Ltd“ dėl radijo siųstuvo, su Prancūzijos firma „SFR“ – dėl antenos, su Šveicarijos firma „Gebrueder Sulcer“ – dėl elektros stoties statybos. Naujoji stotis turėjo pradėti darbą 1940 m.

Iki 1940 m. buvo pastatytas radijo stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, Anglijoje užsakytas 120 kW siųstuvas, antenos įrenginiai. Stotyje buvo planuojama pastatyti 240 m aukščio anteną. Tačiau statybą sustabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

1940 m. birželį Raudonajai armijai okupavus Lietuvą Kauno radijo stotis perduota SSRS Ryšių liaudies komisariato žinion.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpis

1941-06-22 prasidėjus vokiečių–rusų karui, Kauno radijo stoties darbuotojai nepaklausė besitraukiančių sovietinės valdžios vadovų įsakymo ir nesugadino aparatūros; tai sudarė galimybę Lietuvių aktyvistų frontui birželio 23 d. rytą per Kauno radijo stotį paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės deklaraciją.

Trečiąją karo dieną į sukilėlių kontroliuojamą radijo stotį atėjo Vermachto kareiviai. Jiems vadovavęs leitenantas Floretas pranešė savo vyresnybei, kad užėmė Kauno radiją. 1941 m. rugpjūtį Kauno radijo stotis tapo pavaldi Vokietijos Reicho paštui (vok. Reichspost).

Raudonajai armijai veržiantis į Lietuvą, 1944 m. liepą Kauno radijo stotis nutraukė darbą, jos techninius įrenginius vokiečiai išgabeno į Vokietiją.

Pokaris

Pasibaigus karui radiofoninė stotis Kaune nebuvo atstatinėjama. Jos funkcijas 1950 m. pabaigoje perėmė ką tik baigta statyti Sitkūnų radijo stotis, kuri to meto tekstuose slaptumo dėlei buvo vadinama Kauno radijo stotimi. Buvusios Kauno radijo stoties teritorijoje buvo įrengta užsienio radijo stočių slopinimo stotis („Objektas Nr. 603“), veikusi iki 1988–11–29. Šiuo metu čia įsikūrę Lietuvos radijo ir televizijos centro Kauno siuntimo tarnyba ir Mobilaus aptarnavimo departamento „Mezon“ salonas, o taip pat mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) siunčiamoji stotis.

Nuotraukos

Papildoma informacija



  1. 1915-08-12(Jul.) Kauno tvirtovės kibirkštinės stoties viršininko raportas tvirtovės inžinierių viršininkui. Cit. pagal: Arvydas Pociūnas. Kauno tvirtovės gynyba 1915 metais. Vilnius, 2008.
Pagalba
Asmeniniai įrankiai