Sitkūnų radijo stotis

Iš Oldradio.lt Wiki svetainės.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sitkūnų radijo stotis – radiofoninė stotis Sitkūnuose, veikusi 1950–2017 m. ir transliavusi radijo programas, skirtas klausytojams Lietuvoje ir užsienyje. Stoties teritorija yra tarp Sitkūnų gyvenvietės ir Nevėžio upės, 17 km į šiaurę nuo Kauno, vakarinėje Žemaičių plento pusėje.

Istorija

1936 m. Lietuva paskelbė tarptautinį konkursą statyti modernią radiofoninę stotį. Technines sąlygas jai parengė Kauno radijo stoties viršininkas Aleksandras Stankevičius. Vieta pasirinkta netoli Kauno, Sitkūnuose. 1938 Pašto valdyba pasirašė sutartį su Anglijos firma „Standart Telephones and Cables Ltd“ dėl radijo siųstuvo, su Prancūzijos firma „SFR“ – dėl antenos, su Šveicarijos firma „Gebrueder Sulcer“ – dėl elektros stoties statybos. Pagal sutartį radijo stotis turėjo pradėti veikti 1940 m.

Iki 1940 m. okupacijos pastatytas stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, Anglijoje ir Prancūzijoje užsakyti 120 kW siųstuvas ir 240 m aukščio antenos įrenginiai, tačiau dėl prasidėjusio karo Sitkūnų radijo stoties jie nepasiekė.

Vokietmečiu (1941–1944) nebaigta įrengti stotis stovėjo nenaudojama.

Baigta statyti 1950 m. Čia buvo pastatyti du trofejiniai (atvežti iš Vokietijos kaip karo grobis) trumpųjų bangų 50 kW galios siųstuvai ir 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas. 1951 m. stotis pradėta eksploatuoti. Viduriniąja 216 m banga (t. y. 1385 kHz dažniu, kuris buvo skirtas Kaunui pagal 1948 m. Kopenhagos radijo dažnių planą) buvo transliuojama Lietuvos radijo programa, trumposiomis bangomis – Maskvos radijo laidos klausytojams užsienyje (vėliau pradėtos transliuoti ir Lietuvos radijo laidos užsieniui lietuvių bei anglų kalbomis).

1952 m. pastatyti 3 metaliniai bokštai antenoms. 1956 m. pradėta transliuoti antroji Lietuvos radijo programa. Per tą laikotarpį siųstuvas buvo du kartus modernizuotas, jo galingumas pakeltas iki 200 kW, o vėliau – iki 250 kW. 1964 m. pradėjo veikti dar vienas 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas „Štorm“ (Rusijos gamybos, rus. Шторм), kuriuo iki 1997/1999 m. buvo transliuojama Lietuvos radijo II programa („Klasika“). 1977 m. pirmąjį stoties siųstuvą pakeitė galingesnis ir modernesnis – 500 kW siųstuvas „Vichr“ (Rusijos gamybos, rus. Вихрь), nuo 1977-11-02 iki 2009-03-31 transliavęs Lietuvos radijo I programą, vėliau – įvairias „Baltijos bangų radijo“ laidas.

Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis suvaidino 1991 m. sausio įvykių metu. Kai 1991–01–13 valstybės perversmo organizatoriai su Rusijos armijos pagalba užėmė Lietuvos radiją ir televiziją bei Vilniaus televizijos bokštą ir transliacija iš Vilniaus nutrūko, po 40 sek. (3 val. 20 min.) pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Eteryje pasigirdo muzika, o kiek vėliau – Jolantos Šarpnickienės ir Dzintros Varžgalienės balsai. Stiprus Sitkūnų stoties signalas pasiekė Lenkiją, Latviją, Estiją, Skandinavijos šalis. Iki ryto programa buvo transliuojama iš Sitkūnų radijo stotyje įrengtos studijos, vėliau prabilo LRT studija Kaune. Siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, stoties teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvės žodį. Tomis dienomis iš stoties gynėjų laužams kūrenti atvežto ąžuolinio rąstuko gimė skulptūra „Sitkūnų rūpintojėlis“.

Stotis baigė darbą 2017 m. pavasarį.

Pirmasis stoties viršininkas buvo A. Vasilčionok, paskutinis – Virginijus Bernatonis.

Nuotraukos

Papildoma informacija

Pagalba
Asmeniniai įrankiai