Stanislovas Blinstrubas

Iš Oldradio.lt Wiki svetainės.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Stanislovas (Stasys) Blinstrubas (1901-12-20 Šiauliai – 1969-04-19 Vilnius, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) – mokslininkas, radijo inžinierius, geologas, magnetinės ir gravimetrinės naudingųjų iškasenų paieškos pradininkas.

Išsilavinimas

1910–1921 su tėvais gyveno Ukrainoje. 1918 Berdianske baigė 8 klasių komercinę mokyklą. 1921 sugrįžęs į Lietuvą įstojo į Kauno universiteto Technikos fakultetą. 1923 išvyko tęsti studijų į užsienį, studijavo geologiją Lježo universitete (Belgija), 1929 baigė Auštąją elektrotechnikos mokyklą Paryžiuje.

Inžinerinis darbas

1929 grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas Kauno radijo stoties inžinieriumi. Modernizavo stoties įrengimus – magnetinę moduliaciją pakeitį tinkleline, įrengė naujus lygintuvus. Stoties galingumas nuo to padidėjo dvigubai (iki 7 kW antenoje), sumažėjo harmonikų išspinduliavimas.

1936 paskirtas Klaipėdos radijo stoties viršininku. Ėmėsi pertvarkyti stoties anteną – padaryti ją kryptinę, sumažinant spinduliavimą į jūrą (be kita ko tam, kad netrukdytų Olandijos ir Airijos stotims, dirbančioms gretimomis bangomis). Šio darbo nebaigė, nes 1939-03-22 Klaipėdos kraštą užėmė Vokietija ir S. Blinstrubas buvo atšauktas į Kauną.

1939 rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių, S. Blinstrubas buvo pasiųstas į Vilnių atstatinėti vokiečių subombarduotos Vilniaus radijo stoties Liepkalnyje. Stotis buvo atstatyta tik laikinai, kadangi Viršuliškėse jau buvo įrenginėjama nauja stotis, turėjusi pakeisti Liepkalnio stotį, ir S. Blinstrubas ėmė ją ruošti paleidimui. Šiam darbui sutrukdė 1940 SSRS okupacija ir 1941 prasidėjęs rusų–vokiečių karas; stotis Viršuliškėse liko neįrengta. Vilniaus radijo stoties viršininku S. Blinstrubas dirbo iki 1945 m.

Mokslinis darbas

Po karo tapo geofiziku. 1949 atėjęs dirbti į Lietuvos SSR Mokslų akademijos Technikos mokslų institutą susidomėjo magnetine ir gravimetrine naudingųjų iškasenų žvalgyba. 1952 pradėjo dirbti Mokslų akademijos Geologijos ir geografijos instituto geofizikos sektoriuje. 1954 apgynė mokslų kandidato disertaciją, o 1964 – mokslų daktaro disertaciją tema „Magnetinių anomalijų kiekybinio interpretavimo metodas“ ir gavo technikos mokslų daktaro laipsnį. 1950–1960 vadovavo Lietuvos gravimetriniam kartografavimui. Nuo 1963, reorganizavus Mokslų akademijos institutus, dirbo Geologijos institute, o nuo 1965 – Mokslų akademijoje.

Svarbiausi moksliniai darbai yra apie magnetinių anomalijų interpretavimą. Domėjosi teoriniais ir praktiniais magnetinės žvalgybos klausimais. Jam vadovaujant ir pačiam aktyviai dalyvaujant buvo atlikta tiksli magnetinė ir gravimetrinė kai kurių Lietuvos rajonų žvalgyba. Atrado ir ištyrė eilę magnetinių ir gravimetrinių anomalijų Lietuvoje, sukūrė originalią metodiką magnetinėms anomalijoms interpretuoti ir pasiūlė paprastą bei aiškų metodą iškasenų klodų formai ir gyliui nustatyti, domėjosi magnetinių reiškinių ryšiais su žmonių sveikata. Vienas pirmųjų šalyje tyrė blokinę kristalinio pamato sandarą, pagal matematinių anomalijų išsidėstymą gravitaciniame lauke analizavo anomalijų ir tektoninių lūžių ryšį.

 

Pagalba
Asmeniniai įrankiai