Stasys Brašiškis

Iš Oldradio.lt Wiki svetainės.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

BRAŠIŠKIS Stasys (1896.02.07 Verškuliai, Šiaulių apskr. Joniškio vls. – 1989.10.06 Vilnius), komunistų partijos veikėjas, radijo konstruktorius, kraštotyrininkas, pedagogas.

Turinys

Išsilavinimas

Mokėsi Rėzeknės (Latvija) pradžios mokykloje, 1907–1915 Šiaulių gimnazijoje. 1921–1922 studijavo Leipcigo eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos institute. 1928–1931 studijavo Vytauto Didžiojo universitete.

Radiotechninė veikla

Radijo technikas nuo 1920. 1922 po studijų Leipcige grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas į Šiaulių mokytojų seminariją. Ten jis dėstė be kita ko ir rankų darbus, kurių metu mokė studentus gamintis detektorinius radijo aparatus.

Dauguma girdėjo, kad eina perdavimas judomųjų paveikslų per radio. Pirmas Lietuvoje paveikslų priėmimo aparatas jau kelintą savaitę mėginamas Šiauliuose, St. Brašiškio laboratorijoj. Kiekvieną šeštadienį nuo 9-10 val. ryto susirenka nemažai susidomėjusių pažiūrėti tų bandymų. Perduodamos filmos, rodomi paveikslai, pasirodo ir „gyvi“ žmonės ekrane. Kol kas priimtuvo ekranas yra nedidelis, paveikslai vidutiniško aiškumo. Įdomiausia, kad pirmi judėjimai pasirodo pavydale taškų ir linijų mišinio. Reikia tikėtis, kad judomųjų paveikslų priėmimas greitai bus patobulintas.
– „Mūsų momentas“ (Šiauliai), Nr.8(49), 1931.03.01, 3 p.

1924 Šiauliuose uošvei priklausančiame name (Valavičiaus g. 2[1]) įkūrė pirmąją Lietuvoje radijo laboratoriją. Konstravo radijo aparatus, gamino detektorinius ir lempinius radijo aparatus, pirmasis lietuviškai aprašė ir pasigamino televizorių.

Šiauliuose St. Brašiškis importuodavo iš Vokietijos vėjo jėgaines ir statydavo jas pasiturintiems ūkininkams. Jis sukonstravo ir gamino pirmąjį Lietuvoje detektorinį radijo imtuvą „Banga“. Vėliau sukonstravo ir gamino 4 lempų imtuvus „Baltic“. Kadangi kaimuose nebuvo elektros, jo laboratorija t.p. gamino 90V anodinius akumuliatorius radijo klausytojams kaime. 1930 pagamino pirmąjį Lietuvoje televizorių (su mechanine skleistine). T.p. pagamino pirmąjį Lietuvoje garso įrašymo aparatą - įrašinėjo į diskus.

Kai vokiečių Königswusterhauseno radijo stotis pradėjo transliuoti bandomąsias televizijos laidas, St. Brašiškis per kolegas Vokietijoje įsigijo specialų neono vamzdelį ir 1930 sukonstravo pirmąjį Lietuvoje televizorių. Tai buvo mechaninės vaizdo skleistinės aparatas su besisukančiu 30 eilučių Nipkovo disku. Kiekvieną šeštadienio rytą į laboratoriją susirinkdavo susidomėjusių šiauliečių būrelis, kad pamatytų nuo 9 iki 10 val. „per radio perduodamų paveikslų”.

1934 laboratoriją perkėlė į Kauną, kur iš pradžių glaudėsi Radiofono patalpose Daukanto gatvėje. Vėliau išsinuomavo patalpas Nepriklausomybės aikstėje 12[2]. Kaune St. Brašiškis imtuvų nebegamino, tik remontavo (buvo sudaręs garantinio remonto sutartis su firmomis „Telefunken” ir „Zenith”). Laboratorija veikė iki 1940 okupacijos.

Vienas pirmųjų Lietuvos radijo sportininkų, turėjo radijo mėgėjo šaukinį LY1CO.

Komunistinė administracinė veikla

Besimokydamas gimnazijoje dalyvavo slapto moksleivių būrelio (su Juliumi Janoniu ir Vladu Rekašium) veikloje. Bendradarbiavo „Vilnyje“, „Darbo balse“. 1918–1919 priklausė bolševikų partijai, 1919.01–03 Šiaulių apskrities bolševikų vadas (Šiaulių apskrities Darbininkų atstovų tarybos pirmininkas).

1940 rusų okupacinės valdžios paskirtas Utenos apskrities viršininku, 1940.08.26 – Lietuvos SSR LKT pirmininko Mečislovo Gedvilo pavaduotoju, 1941 – socialinio aprūpinimo liaudies komisaru. Vokiečių–rusų karo metu (1941–1944) LKP CK ir LSSR LKT įgaliotinis evakuotųjų reikalams Kazachijos SSR.

1944–1946 LSSR LKT pirmininko pavaduotojas. 1946–1948 kinematografijos ministras. 1950–1963 Vilniaus politechnikumo direktorius ir Mokslų akademijos bibliotekos direktorius.

Pedagoginė veikla

1916–1918 mokytojavo Šilo Pavėžupyje, 1918 – Šiaulių gimnazijoje, 1922–1926 – Šiaulių mokytojų seminarijoje.

Visuomeninė ir kūrybinė veikla

1919–1920 vienas iš Lietuvos mokytojų sąjungos steigėjų, redagavo sąjungos žurnalą „Mokykla ir gyvenimas“. 1920.11.26 išrinktas „Kultūros“ bendrovės sekretoriumi. 1926 „Naujosios gadynės“ bendradarbis.

Organizavo kraštotyros ekspedicijas, kasinėjo senkapius, rinko senus dokumentus, etnografinę medžiagą. Savo sukauptą kolekciją padovanojo muziejams. Į Šiaulių „Aušros“ muziejų pervežė keletą liaudies skulptūrų, kunigo Antano Rimavičiaus palikimą iš Latvijos.

Kūryba

  • S. Brašiškis. Kaip pačiam pasidirbti radijo imtuvą (1927)

Įvertinimai

1965 LSSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Palaidotas Rasų kapinėse.

Nuotraukos

Papildoma informacija



  1. Jo kiemas ribojosi su Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriumi. Namas iki šių dienų neišliko.
  2. Namas neišliko, toje vietoje dabar yra Mykolo Žilinsko galerija.
Pagalba
Asmeniniai įrankiai