O va kita nuomonė šita tema.
Skaitau čia kartą Ukrainos žurnalą RADIOAMATOR 2008 01 numerį,
ne internete - popierinį - ir koks nustebimas !
Autoriui A.G.Ziziukui, 17 puslapyje, atrodo visai kitaip......
Jei taip yra Ukrainoj - valio - mes jų radijo stotis visada pagausim
http://www.ra-publish.com.ua/ra_ins_2008.html
-----------------------------------------------------------------------------------
tiesiog įdedu paskaityt >>>>
2006 m rašyta...
Susiję asmenys: Gintautas Babravičius, Vaidotas Žukas, Rimgaudas Geleževičius, Ginas Dabašinskas, Rimantas Pleikys
Susijusios įmonės: Žinių radijas, M1, Radiocentras, Baltijos bangų radijas
Kažkada žinias nuo pilies iki pilies nešiodavo bardai ir menestreliai. Jie dar ir padainuodavo. Prabėgo keletas šimtmečių ir 1906 m. Kūčių vakarą Reginaldas Fressendenas pradėjo pirmąją radijo transliaciją iš Brent Roko, Masačusetso valstijoje, JAV. Laivų radistai jūroje galėjo girdėti, kaip Fessendenas griežė smuiku "Tyli naktis" ir skaitė ištrauką iš Biblijos. O 1909 m. Giuglielmas Marconi ir Karlas Ferdinandas buvo apdovanoti Nobelio premija fizikos srityje už indėlį į bevielio telegrafo plėtrą. Ant pakylos užkopė naujų laikų menestrelis - radijas.
Pasigirsta nuomonių, kad artėja diena, kai radijas mirs. Naujos mobiliųjų telefonų galimybės, garso transliacijos bevieliu internetu tiesiog į priimantį įrenginį - MP3 grotuvą ar "iPod" (podcasting) - atrodo sparčiai artinančios tą dieną. Iš tikrųjų - kodėl žmonės turi klausytis kieno nors siūlomų dalykų, jeigu gali paprasčiau ir greičiau susirasti tai, kas jiems patinka, dar ir geresnės kokybės? Kaip gali radijo stoties FM signalas varžytis garso kokybe su MP3 grotuvu, "iPod", nešiojamuoju kompiuteriu? Kodėl žmogus turėtų klausytis erzinančių reklamų? Ar galite įsivaizduoti šiuolaikinį paauglį, kuris atsisakys MP3 grotuvo radijo imtuvo labui?
"Radijas amžinas, - moja ranka Rimgaudas Geleževičius, Lietuvos radijo, šiemet mininčio aštuoniasdešimtmetį, direktorius. - Jis klesti, vystosi, tobulės". Jam pritaria VšĮ "Baltijos bangų radijas" projektų koordinatorius, vienas iš pirmosios nevalstybinės stoties buvusios SSRS teritorijoje "M-1" įkūrėjų Rimantas Pleikys: "Drįstu prognozuoti, kad po kelerių metų automobilio radijuje bus ne du mygtukai - AM ir FM, bet keturi - AM, FM, DRM ir DAB. DRM duos dažnuminės moduliacijos (FM) kokybę ir kartu leis siekti milžiniškas plotus. Važiuodamas į sodybą žmogus, pasirinkęs DRM mygtuką, galės girdėti ne vietines stotis, o tolimas transliacijas, bet jau normalia FM kokybe. Gandai apie radijo mirtį yra perdėti. Šita informavimo priemonė ne tik nerodo agonijos požymių, bet keisdamasi atsigauna."
Turbūt čia patogi vieta kiek praskleisti, ką burtažodžiai DAB ar DRM reiškia. DAB, "digital audio broadcasting", - skaitmeninė garso transliacija, iš esmės panaikinanti dažnių, kaip riboto ištekliaus, problemą. Skaitmeniniu formatu galima perduoti neribotus informacijos kiekius. Radijas, transliuojantis DAB formatu, gali perduoti ne tik garsą, bet ir lydimąją informaciją - vaizdą ar tekstą. DRM, "digital radio mondiale" - skaitmeninis pasaulinis radijas, ilgosiomis ar trumposiomis bangomis (štai dėl ko gali būti siekiami didžiuliai plotai) perduodantis informaciją skaitmeniniu formatu, kas leidžia turėti priimtiną kokybę ir vėlgi - transliuoti milžininiškus informacijos kiekius.
Vienintelis, netrukdantis gyventi
Ne vien technologijų naujovės atideda radijo mirtį neribotam laikui. VK pašnekovai sutartinai pabrėžė, kad radijas yra vienintelė informavimo priemonė, kuri netrukdo žmogui gyventi. "Neseniai su svečais iš Prancūzios kalbėjomės apie žiniasklaidą ir jie neraginti sakė, kad radijas yra pati populiariausia informavimo priemonė jų šalyje. Įtakingiausia yra televizija, bet populiariausias - radijas, - pasakoja "Žinių radijo" generalinis direktorius Vaidotas Žukas. -Gal taip yra dėl to, kad toks jo demokratiškas buvimas šioje žemėje, dėl to, kad jis netrukdo gyventi - piešti, braižyti, kalbėtis su žmona ar meiluže."
Ir Gintautas Babravičius, vienas iš radijo stočių "M-1" ir "Radiocentras" įkūrėjų, sako, kad žmogaus gyvenime visada bus daug tokių situacijų, kai vienintelė galima informavimo priemonė liks radijas. "Tai vienintelis įmanomas būdas perteikti informaciją, kai žmogus važiuoja, dirba, kai jo akys užimtos kuo nors kitu, - sako Babravičius. - Žmonių judrumas didėja, vadinasi, augs ir radijo reikšmė." "Žinių radijuje" dirbantis žurnalistas Ginas Dabašinskas sako, kad radijas geriausiai atitinka šiuolaikinio žmogaus gyvensenos ypatybes. Jo dėmesys subyrėjęs, fragmentuotas, jis pačiumpa tik informacijos trupinius. "Radijas geriausiai pritaikytas "trupinti" informaciją ir jis kuo toliau, tuo labiau įsišaknys savo nišoje - "atsitiktinio nuklausymo" nišoje", - sako Dabašinskas.
Užsienio ekspertai taip pat iš esmės vienbalsiai tvirtina, kad raktas į radijo ateitį yra padėtas automobilyje ar kokioje kitoje masinėje transporto priemonėje, ateityje jį pakeisiančioje. Radijo teikiamos galimybės nesikėsinti į žmogaus veiklos laiką, iš esmės vienintelį iš tikrųjų ribotą išteklių, leis jam gyvuoti dar ilgai, net ir agresyviai į rinką spraudžiantis garso transliacijai internetu į įvairius priimančius įrenginius (podcasting) ar panašioms technologijoms. "Žinoma, šiais laikais kiekvienas gali pasėdėti prie kompiuterio ir susidėlioti sau kad ir tūkstančio norimų ir mėgstamų MP3 muzikos įrašų kolekciją, - sako Babravičius, - ir tai kainuos vos kelis litus. Tačiau savo laiką galima ir kitaip eikvoti. Tad jeigu aš rasiu eteryje muzikos ir informacijos rinkinį, pakankamai gerai atitinkantį mano skonį ir poreikius, aš tikriausiai pagalvosiu, ar verta man gaišti laiką ir pačiam daryti ką nors panašaus".
Dar du radijo būsimojo atgimimo ir klestėjimo šaltiniai - žmogaus balso emocionalumas ir operatyvumas. Emocionalumo ir operatyvumo derinys, gaunamas radijo transliacijose, nepasiekiamas niekur kitur. Pastarąja savybe galėtų varžytis internetas, jausmingumu - televizija, bet tik radijas gali užklupti žmogų bet kur, perduoti žinią iškart nutikus įvykiui ar iš įvykio vietos ir dar nuspalvinti informaciją žmogaus balso perteikiama emocija. Šis optimalus pasiekiamumo, emocionalumo ir operatyvumo derinys lėmė, kad radijui visada daug dėmesio skyrė karo - ir "karštojo", ir propagandinio, šaltojo, - specialistai.
Politikams radijas bus reikalingas visada
Geleževičius sako, kad radijas visais laikais buvo ideologiškai ir propagandiškai svarbiausia informacijos priemonė. "Prisiminkime bent porą mūsų radijo istorijos lūžio taškų, nekalbant jau apie pačią pradžią - 1926 m. birželio 12 d., kai pasigirdo "Alio, alio - radijo Kaunas - Lietuva". Prisiminkime 1941 metų birželio 23 d., kai Leonas Prapuolenis perskaitė Nepriklausomybės deklaraciją lietuviškai, vokiškai, prancūziškai bei angliškai, prisiminkime 1991 m. sausio 13 d., kai visi Lietuvoje uoliai buvo prigludę prie imtuvų. Ir 1941, ir 1991 radijo siųstuvus Kaune ir Sitkūnuose apjuosę saugojo žmonės", - primena Geleževičius.
Knygos apie radijo trukdžių karus "Jamming" autorius Pleikys pasakoja: "Iki pat aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio visoje Europoje radijas buvo apsuptas griežtos valstybės globos kaip tik dėl jo optimalių informavimo galimybių. Didžiojoje Britanijoje net buvo dabar jau legendinių piratinių nevalstybinių radijo stočių laivuose - pavyzdžiui, radijo stotis "Caroline". Laivais su antenomis plaukiojo neutraliuose vandenyse ir transliavo tokio formato laidas, kokias tada rengė "Radio Luxembourg", o dabar - komercinės muzikinės radijos stotys. Lietuva, įkūrusi pirmą nevalstybinę stotį 1989 m., buvo visai ne paskutinė Europoje išvalstybinusi eterį."
"Per Rusijos ir Vakarų santykių atšilimo laiką buvo išmontuota dešimtys siųstuvų, likusieji buvo nukreipti į arabų kalba šnekančius kraštus. Dabar, kai valdžia Rusijoje pradeda visaip mauti apynasrį Vakarų rengiamas laidas rusų kalba retransliuojančioms stotims - iš kelių dešimčių tokių beliko gal penkios-dešimt - radijo aktualumas vėl auga", - aiškina Pleikys. Viską šioje srityje išspręstų jau minėtos DRM transliacijos, bet priimti skaitmeniniam formatui reikalingi specialūs imtuvai, o jie kol kas gana brangūs - kainuoja apie kelis šimtus eurų ir ne visiems prieinami. "Tikriausiai netolimos ateities propagandiniuose karuose vis dėlto bus ne statomi nauji trumpųjų bangų siųstuvai, bet dalijami DMR imtuvai", - šypsosi Pleikys.
"Radijas nesunkiai pasiekia visus socialinius sluoksnius, ypač pagyvenusius ir kaimo žmones, todėl jis visada bus įdomus ir svarbus politikams", - teigia Geleževičius, beje, jo vadovaujamo nacionalinio radijo laidų klausosi kas ketvirtas šalies pilietis. Be to, sako pašnekovas, Lietuvoje radijas buvo ir tebėra bendros kultūros, netgi bendros kalbos formavimo priemonė. "Juk 1926, kai pradėtos radijo transliacijos, bendrinė lietuvių kalba egzistavo gal tik profesorių kalbose - ir čia radijo vaidmens negalima nuvertinti", - sako Geleževičius.
Būtinybė keistis
Radijas ir pasaulyje, ir Lietuvoje jau keičiasi, o permainos garantuoja, kad jis niekur nedings. Ir "Žinių radijas", ir Lietuvos radijas džiugiai gali konstatuoti, kad jų laidų internetinių transliacijų mielai klausosi gausiai emigravę tautiečiai. Paradoksalu, bet entuziastingiausiai apie atsiveriančias garsines teksto transliavimo (podcasting) galimybes kalba vienos iš seniausių Lietuvos visuomenės informavimo priemonių - Lietuvos radijo - vadovas. Geleževičiui atrodo, kad šis naujas dalykas - ne grėsmė, bet atsiveriančios didžiulės galimybės. "Mūsų radijas parengia tiek įvairiausių žanrų ir įvairiausių formatų laidų, kad čia kiekvienas gali susirasti sau, ko nori, - sako VK pašnekovas, - mes galėsime "podcastingui" pateikti daug didesnį laidų pasirinkimą negu kas nors kitas".
Dar vienas privalumas, kurį pabrėžia Geleževičius - neaprėpiami valstybinės reikšmės Lietuvos radijo archyvai. "Visi mūsų archyvai dabar perkeliami į skaitmeninį formatą, ateis toks laikas, kai vartotojas, užsiregistravęs internete, galės pasirinkti, pavyzdžiui, visas Virgilijaus Noreikos įrašytas arijas - 141 vienetą, ir jas parsisiųsti", - pasakoja Lietuvos radijo vadovas.
Babravičius mano, kad visos žiniasklaidos, informacijos sklaidos priemonės panašėja ir iš esmės netrukus universali įvairialypė informacija bus perduodama į daugiau ar mažiau unifikuotą komunikavimo prietaisą. Kas taps to prietaiso pagrindu - "iPod", delniniai kompiuteriai ar mobilieji telefonai - nežinia, greičiausiai koks nors visų sukurtų įrenginių derinys. "O didieji žiniasklaidos koncernai, įžvelgę naujųjų komunikacijų potencialą, visada sugebės kontroliuoti proceso eigą. Jie paprasčiausiai turi daugiau galimybių investuoti į inovacijas", - sako Babravičius.
