http://archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=69657
straipsnio autoriaus slapyvardis - Gintautas Juozėnas - tikras vardas kol kas nežinomas..
---------------------------------------------------------------
Mūšis Lietuvos liuksuso rinkoje
2003 09 05, V.Ž., Nr. 172, Savaitgalis, Nr. 33, 3p.
Prieškario Lietuvoje radijo imtuvai laikyti išskirtine prabangos preke, ir šioje rinkoje vyko nuožmi konkurencija. Vienas iš pagrindinių žaidėjų čia buvo olandų "Philips". Pirmieji kompanijos žingsniai Lietuvoje aptinkami prieš 80 metų. Dėl istorinių aplinkybių į šalį šis elektronikos milžinas vėl grįžo tik prieš dešimtmetį.
Pirmoji "Philips" atstovė, 1923 m. pradėjusi prekiauti šios kompanijos elektros lemputėmis, buvo Oto Hesės (Otto Hesse) firma. Po 7 metų sutartis su p. Hese buvo nutraukta, o iš Eindhoveno atvykęs J.H. Šriauderis (Shreuder) 1931 m. sausio 1 d. Kaune, Laisvės al. 17, įkūrė, naują "Lietuvos Philips Akcinę Bendrovę" su 300.000 Lt įstatiniu kapitalu ir 5.449 Lt atsargos kapitalu. Valdybos pirmininku ilgainiui tapo Eduardas Van Breda, Olandijos pilietis.
Beveik visą firmos gyvavimo laiką pelnas buvo investuojamas į įmonės veiklos plėtrą Lietuvoje. Parama arba kreditai daugiausia ateidavo iš pagrindinio investuotojo - "N.V.Philips Gluehlampenfabriken", kuris 1935 m. suteikė Lietuvoje veikiančiai bendrovei 1,2 mln. Lt kreditą.
Iš pardavimų struktūros nesunkiai galima išskirti ir pagrindines Lietuvos įmones bei organizacijas, kurios pirko "Philips" produkciją: "Lietuvos Radijos Centras", AB "Dubysa", prekybininkai Leizerovičius, J.Barisas, klaipėdiškis verslininkas V.Priolis (W.Proell).
Imtuvo mokestis
Kaip anuomet skelbė pati bendrovė, ji prekiavo "radijo aparatais, elektros lemputėmis, tonfilmomis, stiprintuvais, lygintuvais, garsiakalbiais, siųstuvais, rentgeno aparatais".
Radijo imtuvų kainos buvo gana didelės, nes patys imtuvai buvo buitinės technikos viršūnė. Geros kokybės radijo imtuvai kainavo 300-500 Lt, o 1933 m. buvo įvestas savotiškas abonentinis mokestis už tokio įrenginio turėjimą namuose.
Radijo aparatų savininkai Kaune ir Klaipėdoje už lempinius imtuvus mokėjo 5 Lt, o už detektorinį ar nesudėtingą vienalempį imtuvą - 2 Lt mėnesinį mokestį. Kitose Lietuvos vietose mokesčiai buvo mažesni. Bankai bei finansų įstaigos už tai, kad galėjo girdėti jiems būtinas pasaulio biržų ir rinkų žinias, mokėjo 75 Lt mokestį.
Už lempinio radijo imtyuvo neįregistravimą buvo baudžiama iki 100 Lt bauda, o už detektorinio - iki 25 Lt. Asmuo, pranešęs apie neįregistruotą imtuvą, gaudavo 30% baudos sumos. 80% surinktų sumų už baudas buvo skiriama Kauno radiofonui, 10% paštui ir dar 10% baudų surinkėjams.
Prabangos prekė
Ekonomistas V.Kairaitis radijo imtuvų rinkos apžvalgoje rašė: "Atvežtieji iš užsienio radijo aparatai palyginti yra labai brangūs. Ne kiekvienas aparatui gali išleisti 3-4 ir daugiau šimtų litų. O kur dar mokesčiai, energija, lempos ir kitos išlaidos. Tokiomis sąlygomis aparatas pasidaro didelis liuksusas, kurį gali leisti tik labai pasiturintieji".
Nepaisant imtuvų brangumo, jų paklausa vis didėjo, o radijo abonentų, kurių skaičius dešimtmečio pradžiose siekė vos kelis tūkstančius, 1936 m. padidėjo iki 60.000. Vienam tūkstančiui gyventojų tuo metu teko maždaug 18 radijo imtuvų.
"Philips" nebuvo vienintelė gamintoja Lietuvos rinkai. Čia gana tvirtai laikėsi Rygos gamybos VEF imtuvai, vokiškieji "Blaupunkt", "Telefunken", taip pat Anglijos, JAV ir Austrijos gamintojų įrenginiai, kuriuos pardavinėjo šių firmų produkcijai atstovaujantys Lietuvos prekybininkai.
Tas pats p. Kairaitis radijo rinkos tyrime rašė, jog imtuvai buvę brangūs ir dėl to, kad prekybininkai dirbtinai pakeldavo kainas: "Prieš kurį laiką man pačiam teko parsisiųsdinti vienos firmos aparatą, kurio kataloginė kaina buvo 100 markių. Tą firmą atstovaujantis prekybininkas šį aparatą pardavinėjo už gražią sumą 555 Lt, t.y. dvigubai daugiau, negu jam pačiam atsiėjo. Muitai ir mokesčiai įvežamiems radijo aparatams palyginti nėra dideli, bet pats tarpininko patarnavimas atsieina labai brangiai".
Kokia aktyvi ir konkurencinga buvo ši rinka, rodo statistika, kad radijo imtuvus į Lietuvą prekybininkai importavo iš 14 užsienio šalių.
Rėksminga reklama
Dvejus metus dirbusi be pelno, Olandijos bendrovė jau trečiaisiais gyvavimo metais sugebėjo uždirbti 22.221 Lt pelno bei žymiai padidino apyvartą. Elektros lemputės sudarė dar vieną svarbią pardavimų dalį. Čia "Philips" smarkiausiai konkuravo su rinkoje dominuojančiomis "Osram" lemputėmis.
Dėl pagerėjusios Lietuvos ūkio padėties ir padidėjusio vartotojų mokumo 1934-1937 m. bendrovė kasmet parduodavo naujų radijo imtuvų maždaug trečdaliu daugiau. 1937 m. akcininkų susirinkimo protokole yra užuominų, jog bendrovė vienu metu jau nebesuspėjo tenkinti paklausos.
1936 m. bendrovė importavo 367 radijo imtuvus. Artimiausių konkurentų - vokiečių radijo imtuvų tais metais buvo įvežta 334. Tuo pat metu žymiai sumažėjo angliškų ir latviškų imtuvų importas.
Dar 1935 m. gavusi solidžią paskolą iš "Philips" centrinės būstinės Olandijoje ir pastūmėta didėjančios konkurencijos, 1937 m. "Lietuvos Philips AB " pradėjo montuoti radijo imtuvus "Philips", "Siera", "Mediator" ir "Horny" Lietuvoje. Specialiai tam įrengta gamykla gamino daugiau nei 6.000 radijo imtuvų per metus. Olandijos kapitalo pagrindu įsteigta prekybinė bendrovė po šešerių metų išsivystė į atskirą gamybos bendrovę. Nuo to laiko ji galėjo tenkinti bet kokius rinkos poreikius.
1937 m. reklamai įmonė išleido 50.000 Lt. Ji kasmet didino šias išlaidas, ir tai aiškiai atsispindi to meto spaudoje. "Philips" kūrė itin patikimo ir kokybiško produkto įvaizdį. "Lietuvos aide", "Tautos ūkyje", "Lietuvos žiniose" bei kitoje spaudoje buvo gausu "Philips" reklamų, kurios skelbė "Imtuvas Philips dar nieko neapvylė!!!" arba "Philips - reiškia aukščiausia kokybė!" Beveik visos reklamos buvo "šaukiančios", pilnos šauktukų ir kokybę bei patikimumą nusakančių šūkių.
Reikalavo kompensacijos
Siekdami padidinti pardavimus, 1937 m. olandai Lietuvos prekybos įmonėms įvedė atsiskaitymo dalimis sistemą, kažkuo primenančią šių dienų išperkamąją nuomą. Jie tai darė prisiimdami visą riziką, nes kreditus suteikdavo iš savo lėšų. Prekybą ir gamybą bendrovė be pertrūkių sėkmingai plėtojo iki pat sovietų okupacijos.
1940 m. "Philips" jau turėjo beveik 5 mln. Lt apyvartą ir buvo pelninga įmonė, tačiau birželio 15 d. Lietuvai praradus nepriklausomybę viskas baigėsi. 1941 m. sausio 13 d. bolševikinė vyriausybė "Lietuvos Philips AB" gamyklą nacionalizavo.
Kitos didelės Lietuvoje veikusios kompanijos, pavyzdžiui, "Shell" ar degtukų gamintoja "Svenska Tandsticks Aktiebolaget", savo šalyse gavo kompensacijas už prarastą turtą kaip už stichinės nelaimės pasekmes. Tačiau "Philips" kompensacijos už nusavintą turtą pareikalavo iš sovietų.
Kompanijos vadovybė ne kartą nesėkmingai kreipėsi į SSRS vadovybę. Paskutinį kartą Olandijos užsienio reikalų ministerija į Sovietų Sąjungos vyriausybę kreipėsi 1966 m., tačiau kompensacijos nesulaukta.
-------------------------------------------------------------------------
Senai žinomas straipsnis į kurį aš žiūriu truputį atsargiai. Gal viskas taip ir buvo.. Prigaminom Kaune Philips – Sierų – Mediatorių. Tik kaip atpažint kurie čia mūsų ..
Bet tada man kyla klausimų..(turiu galvoj tik RA gamybą)
Keista, kad apie tokią nemažą Philips RADIJO pramonę Kaune nepasitaikė skaityt prieškario spaudoj iki šiol (?) nors nedaug aš jos dar skaičiau....
Sigitas turi dokumentą su Philips radijo, elektrotechnikos ir kitų aparatų fabriko adresu. Napoleono 27. Šitą patį dirbtuvių adresą radau ir kituose AB Lietuvos Philips kompanijos senuose dokumentuose. Ten buvo jų dirbtuvės ir sandėliai. (Ofisas visada Laisvės al 17)
AB Lietuvoj Philips pradėjo veikti 1931 sausio 1 d.
Nacionalizuota sssr valdzios 1941 sausio 27 d.
Visą laiką nurodoma veikla – prekyba radio, elektros dalykais ir rengeno aparatais.
Taip pat remontas. Tik paskutinio meto dokumentuos išlenda terminas “radio aparatų taisymo ir montavimo dirbtuvės”.
Bet neaiškumų ir painiavos dar yra daug
Adresu
http://www.skc.lt/ka_naujienosBig.php?id=1194689284
rasite dabartines Philips užsakymu paruoštą jų istorija (vėlgi ne viskuo tikiu)
čia yra tokia vieta
".....1935 m. atidaryta PHILIPS radijo komponentų gamykla Kaune (jos adresas buvo Napoleono g. 3, dabar Kaunakiemio g. 3). Sovietai gamyklą nacionalizavo 1940 m. ...."
Adresas Napoleono 3 nežinau – o Kaunakiemio gatvė tikrai buvo Napoleono (kaip ir dar trys Kauno gatvės įvairiu laiku). Bet numeris 3 klaida manau – turi būt Kaunakiemio 9. Štai ten ir buvo viena iš AB Lietuvos Philips dirbtuvių.
Štai AB Lietuvos Philips dirbtuvės šiandien (buvęs Pergalės fabriko klubas - Kaunakiemio 9)
Tai - kad čia buvo Philips radijo dirbtuvės - jokios abejonės. Apie tai rašo Tolvaišienė savo monografijoj "Gubernijos laikotarois Kauno architektūroj" ir dar yra to aprašymų.
Klausimas kitas - kurie dar pastatai šiandien yra buvę Philips ?
Minimi kaip ir trys adresai Napoleono 3, 27 ir dar Girstupio gatvė 2 tiksliai žinomas adresas. Aš žinau, kad Philips turėjo ne vienas dirbtuves ir sandėlius Kaune tada. Jie plėtėsi ir nuomavo papildomai.
Girstupio gatvė yra už kvartalo nuo Napoleono. Numeris 2 nėra tiksliai žinomas - bet labai panašu į tą kur parodysiu čia. Ta gatvelė trumpa ir pirmas lyginėj pusėj yra šitas >>>
Kas link adreso Napoleono 27 - nežinau. Vėliau gal kada paaiškės.
Net maniau pradžioj kad tai gali būt Aukštuose Šančiuose, kur buvo Napoleono gatvė iki 1936 metų. Bet skaičiau, kad brolių Tilmansų fabrikas (Pergalė) buvo tiek adresu Napoleono 3 , tiek Napoleono 27 - taip vadinamam Kauno Naujamiesty - netoli geležinkelio stoties.
Tai buvo didelė įmonė. Galbūt Philips nuomavo patalpas keliose tos pačios dabartinės Kaunakiemio gatvės vietose. O gal numeriai keitėsi kada ir Napoleono 3 ir 27 - tai tas pat ? Nežinau.
Bėgant laikui ir turint norą vis ką nors sužinai naujo apie tikrai įdomią Lietuvos Radijo istoriją ....
Citatos iš internetinių svetainių:
