kad yra toks legendina tapęs, lempinis-baterinis II-o Pasaulinio karo vokiečių armijos karinis radijo imtuvas Torn.E.b.
http://www.oldradio.lt/forum/viewtopic. ... light=torn
Prieš pora savaičių šis aparatas papildė mano kolekciją. Radija Torn.E.b. manau verta atskiro radio kolekcininkų dėmesio.
Torn.E.b - pilnas pavadinimas Tornister-Empfänger “Berta”. Kas lietuviškai reikštų - Imtuvas-kuprinė Berta. Radija gaminta 1935-1945 Telefunken fabrikuos.
Nežiūrint į paprastą keturių lempų tiesioginio stiprinimo schemą –
Torn.E.b Radijo imtuvas yra neeilinis Trečio Reicho laikų (sukurtas 1935 m) Telefunken radio inžinierių išradingumo ir genialumo pavyzdys.
Lempiniai 50-ųjų, 60-ųjų ir net 70-ųjų metų SSSR radijo aparatai turėjo ką nors nukopijuota iš šio aparato.
O jo būgninis bangų perjungėjas tapo klasika kariniams radijo ryšio aparatams visam pasauly. Pagaliau kaip čia neprisimint ir VEF bangų būgno.
Nežiūrint į tai, kad 1941-45 metais jau buvo sukurti puikūs superheterodinai,
Torn.e.b. aparatas, dėl savo pavykusios konstrukcijos buvo masiškai naudojamas vokiečių armijoj.
Torn.E.b prigaminta labai daug, bet tikslus skaičius nežinomas. Aparatas komplekte sveria 16,5 Kg.
Naudotos dvi dėžės - viena radija - antra laidai/baterijos/ausinės/antena.
Viską nešiojo vienas radistas kaip kuprinę.
Taip pat imtuvas buvo naudojamas kaip ryšio aparatūros komplekto dalis, motorizuotose Wehrmacht radijo daliniuose.
Imtuvo schemoje du aukšto dažnio stiprinimo laipsniai, trečia lempa - taip vadinamas regeneratyvinis detektorius – ir ŽDS.
Visi kaskadai dirba vienodom, specialiai Vokietijos karinei radiotechnikai sukurtom lempom - pentodais RV2P800.
http://www.desyatnik.com/accessories/va ... v2p800.php
Vieno tipo lempos radijo imtuve - įprasta praktika karinėj radio technikoj.
Lempos įdėtos į aliuminio ekrano dėklus, su rankenėle patogiam pakeitimui.
Pralaimint karą Vokietija pradėjo visur taupyti, visko trūko.
Tai palietė ir radio pramonę. Po 1943 metų Torn.E.b priekinėje panelėje neliko voltmetro ir grįžtamo ryšio reguliatoriaus vernerio bei jo 100 padalų skalės.
Bet imtuvo darbui tai įtakos neturėjo. Tai tik patogumo dalykai.
Mano Torn.E.b. pavyko pataisyt per savaitgalį. Trumpino į šarvą anodo laidas.
(Bet koks laidas ! Keraminių karoliukų izoliacija apsukta metalo juostele).
Dar kelios smulkmenos. Nieko keist nereikėjo. Lempos geros. Kondensatoriai geri. Aparatas 1944 laidos. Išardžiau surinkau ir veikia.
Imtuvo mechaninės dalies konstrukcija esu be galo sužavėtas. Tvirta – patikima – tikslu. Lengva ardyti - remontuoti. Tiesiog -- aukščiausios klasės Mercedes.
Tokią radiją galima ant kelių, apkasuos atsuktuvu išardyt į 4 blokus ir juos pakeist. Daryt iš dviejų vieną ir tt. Kelis laidus tarp tų blokų galima susukt.
Ne blogiau ir su bangų priėmimu. Užmaitinus stabilizuota 90 / 2 V įtampa – jokio fono. Dažnių juosta 95 – 7095 Khz. Prima IB, VB ir 42-120 m TB.
Ir priima gerai - klasau per garsiakalbį įjungtą į ausinių lizdą.
Lauko antena. Laidas 30 metrų. Dieną IB puikiai dirba Maskva 171 kHz, Vidurinėse - Baltijos bangų radijas 612 kHz. Vakare stočių galybė.
Gyvas ir TB - 49 m diapazonas. Pilna radio stočių vakarop.
Įdomioji dalis - galimybė priimti telegrafą ir SSB ryšius.
Su grįžtamo ryšio reguliavimo rankenėle šiek tiek peržengus detektoriaus generacijos slenstį, girdžiu 80-tyje metrų trumpabangininkus, lietuvius ir tolimesnius.
Gerai priima telegrafą. Stebėtinas paprasto 2V1 imtuvo jautrumas ir selektyvumas. Stotis nuo stoties aiškiai atskirta.
Tai Radija su kuria galima patirt smagius klasikinio regeneratoriaus privalumus –
kuomet tam, kad „pagaut" radio stotį - reikia abiem rankom reguliuot dvi rankenėles ir dar pareguliuot trečią - antenos ryšio kondensatorių.
Belieka įsivaizduot kaip tas atrodė apkasuos šaudant artilerijai.
Keletas vaizdelių iš dabar ir seniau. Smagaus eterio !
karo metai >>>>
Pirmasis Torn.E.b variantas
Pilnas komplektas
