Prieškario laiškai ir foto RADIJO tema

[Zenonas]

Laiškų radijo tema iki 1941 buta daug - dėl to tema pavadinau avansu.. Gal kada vėliau pamatysim - paskaitysim daugiau....
--------------------------------------------------------------------
O dabar kolega iš Prancūzijos atsiuntė 1939 06 15 laišką rašytą iš Kauno Radijos Stoties į Portugaliją. Įdomu...
Kaip suprantu, jei neklystu - tai atsakymas portugalui radijo klausytojui.
Aš prancūzų nemoku. Kas mokat prancūzų - išverskit.

Man paskaičius susidarė vaizdas - kad lietuviai žada portugalui transliacijas trumpose bangose - 9290 KHz dažniu (32,3 m banga)
ir 1939 kovo 5 d. jie jau išbandė tam reikalui 0,5 KW siustuvą.
O gal visai ne apie tai ?
Ką čia spėliot - gal Sigitas paaiškins kada - kaip ten iš tikro ?

[Sigitas]

Čia taip vadinamas "QSL laiškas". Paprastai stotys siunčia QSL korteles, bet kartais ir laiškus, kai neturi tam reikalui specialiai atsispausdinusios kortelių.

Klausytojai rašo stotims laiškus, kuriuose pasisako girdeję stotį tokiu tai laiku, tokia tai banga, ir praneša, kaip jų vietovėse girdimas stoties signalas. Tai vadinasi "girdimumo raportu" (reception report). Atsakydamos į raportus stotys siunčia QSL korteles, kurių pagrindinė mintis yra "patvirtiname, kad ponas tikrai girdėjote mūsų stotį".

Dr. Bettencourt girdėjo Kauną 1939 kovo 5 d. 9290 kHz dažniu. Šiuo laišku p. Stankevičius tai patvirtina. Deja, nežinome, kokia buvo signalo kokybė Portugalijoje, o būtų įdomu.

Laiško pabaigoje minima, kad pridedamos nuotraukos. Zenonai, paklauskit prancūzo, ar jos neišliko? Jei taip, gal galėtų nuskenuoti? Būtų labai įdomu.

Beje, 1973-1990 pats užsiiminėjau raportų siuntinėjimu stotims, turiu gal kokių trijų šimtų QSL kortelių kolekciją.

[Sigitas]

1935.12.08 VRf transliavo specialią "transatlantinę" laidą JAV lietuviams. Štai vienas iš klausytojų atsiliepimų - iš Oregono valstijos JAV vakarinėje pakrantėje:

[Sigitas]

Dar vienas atsiliepimas į "transatlantinę" laidą - iš Vusterio (Masačiūsetso valstija, netoli Bostono):

[Zenonas]

Zenonai, paklauskit prancūzo, ar jos neišliko? Jei taip, gal galėtų nuskenuoti? Būtų labai įdomu.

Paklausiu būtinai tuoj pat.
Ačiū Sigitai už labai įdomius čia parodytus dokumentus.

[Zenonas]

Atsakymą gavau - nėra foto voke...

[Julius]

Labai įdomu. Aš net nežinojau, jog Lietuva buvo paleidusi TB radio siūstuvą prieškaryje. Ačiū už įdomią informaciją. Gal žinote, kur stovėjo?

[Zenonas]

Juliau - labai rekomenduoju perskaityt Sigito Žilionio Lietuvos Radijo istorijos puslapius internete. Daug naujo sužinosi. Nuoroda yra čia pat forume pas Sigitą.
Ačiū Sigitui už labai gerą ir reikalingą darbą

------------------------------------------------------------
Juozo Rimanto knygelė
RADIJO PROBLEMA LIETUVOJE
Organizacija ir uždaviniai

Kaunas_1940 m. 01.02.

ištrauka iš jos >>>
.....Dar paminėtina Kauno Trumpų Bangų Radijo Stotis LYR (banga 32,3, galingumas 0,5 kW). Šią stotį prie ilgabangės Kauno Radijo Stoties, Pašto Valdybai pritarus ir remiant, 1938 m. įrengė pati stotis. 1939 m. ji pradėjo transliuoti kai kuriuos Valstybės Radiofono programos numerius. Tačiau aiškios paskirties ši stotis dar neturi. Galima pasakyti, kad ji tebėra bandymų ir ieškojimų stadijoje.

Mūsų radiofoninė technika (pats radiofonų įrengimas) šiuo metu tebėra dar gana primytivi, nes atsilikusi, ypačiai savo pagelbinėmis įregistravimų priemonėmis. Be nusenusio fonografo čia nieko kita neturima.

Taip atrodo mūsų radijo tachnikinės priemonės, kurios skiriamos programai perteikti. Liečiant antrą radijo technikinių priemonių rūšį – radijo imtuvus, tenka tik trumpai pasakyti, kad mes dar neturime savos radijo imtuvų pramonės. Vietinei imtuvų gamybai priklauso tik kelios smulkios menkareikšmės dirbtuvės. Šiaip imtuvai ir jų dalys įsivežama iš užsienio.......

[Julius]

Zenonai, Sigito puslapį gerai žinau, skaičiau gan įdėmiai ne kartą ir nuorodą į jį esu savo puslapyje įdėjęs. Bet konkrečiai apie TB siūstuvą matyt būsiu pramirksėjęs. Nieko, dar jaunas, pasitaisysiu

[Zenonas]

O prieš 79-is metus

1930 metais Radijo mėgėjams-klausytojams kildavo daug klausimų.
Va Radijo klausytojas iš Kontaučių rašo :



Klausėjas jau buvo gavęs iš LKRMD šią schemutę anksčiau - tikslinasi dabar detales ..



ir maža pastabelė prisegta - viskas kainuoja...

[Zenonas]

1931 metų rugsėjo 23 dieną, mūsų kolega radijo mėgėjas K.Morkūnas rašo laišką iš Taringės valčiaus Galvonų kaimo Lietuvos Radijo Stočiai Kaune.
Artėja žiema ir ilgais vakarais reiks klausytis Radiją. O čia klausimų begalė... Kaip padaryt gerą anodo bateriją ? pagal ruską knygą nesigavo ! Kokia radijo lempa duos stiprų balsą ? Reikia aiškios 1 lempos imtuvo schemos - jau detektorinio negana.. ir t t

[Sigitas]

Zenonai, Sigito puslapį gerai žinau, skaičiau gan įdėmiai ne kartą ir nuorodą į jį esu savo puslapyje įdėjęs. Bet konkrečiai apie TB siūstuvą matyt būsiu pramirksėjęs. Nieko, dar jaunas, pasitaisysiu

Trumpabangis minimas puslapyje Stotys Lietuvoje ir aplink ją. Be to, kas ten parašyta, daugiau žinių apie trumpabangį siųstuvą neturiu. Manau, kad stovėjo Kauno radijo stotyje Žaliakalnyje, bet 100% nesu tikras.

[Zenonas]

O čia karo meto laiškas, rašytas 1943 11 15d. iš Žagarės į Vilnių. Ir karo metu Radija buvo nepamiršta. Tada ji buvo ypač reikalinga.
Laiškas rašytas radijo inžinieriui Jaroslavui Baranauskui - nuo jo giminaičio.

Jaroslavas Baranauskas dar vienas neeilinis prieškario radistas.
Jis, su mūsų jau forume jau anksčiau aptartu Antanu Mildažiu, 1928 metais Kaune įkūrė ir pradėjo leisti žurnalą "2000 metrų".
Apie tai prie progos parašysiu atskiroj temoj ir parodysiu keletą idomių dokumentų.
Jaroslavas Baranauskas dirbo radijo inžinierium Kauno radijo stotyje, vėliau Klaipėdos radijo stotyje, dar vėliau ir karo metu - Vilniaus radijo stotyje.

[Zenonas]

Lietuvos Respublikos Pasienio policijos Trakų baro viršininkas Kazimieras Čerskis
1928 metais Varėnos tbc sanatorijoj su radija nesiskyrė.

[Zenonas]

Jau minėto Kazimiero Čerskio sūnaus prisiminimai - mums perdavė juos dabar anūkas Robertas.. Ačiū jam už tai..

"Tėvas labai mėgo įvairias technikos naujoves. Jis pirmasis (ko gero visoje apskrityje) įsigijo difuzorinį “Telefunken” radijo imtuvą, kuris tuomet kainavo per 750 litų. Prieš tai buvo žinomi vien tik detektoriniai radijo aparatai, kurių klausymuisi reikėdavo užsidėti ausines. Mes turėjome vieną tokį “Marconi” firmos aparatą su dvejomis ausinėmis.
Difuzorius buvo tikra revoliucija. Tėvas jį pastatydavo ant palangės prie atverto lango ir paleisdavo radiją visu garsu. Kergeliškių gyventojai ir praeiviai sustodavo prie mūsų langų ir klausydavosi to “stebuklo”. Tai net tapo savotiška vietine tradicija. Sekmadieniais tėvelis, pats būdamas laisvamanis, neskubėdavo į bažnyčią. Bet, prieš išeidamas medžioti ar žvejoti, visuomet pastatydavo garsiakalbį ant palangės, įjungdavo Kauno radiofono programą, kuri kiekvieną Sekmadienį 12 valandą tiesiogiai iš Kauno Įgulos bažnyčios transliuodavo Šv. Mišias. "