Bet manau atleisit - turėtų būt įdomu, ypač jaunąjai, bet dar neabejingai Radijui, kartai.
1972 metais išleista Povilo Vitkevičiaus knyga (žemiau) aprašo koks "svarbus" buvo laidinis radijas Tarybų Lietuvai.
Knyga tik rusų kalba - mano žiniom tai disertacijos medžiaga. O disertacijos buvo ginamos Maskvoj - tai kaip jau čia kitaip ir parašysi.
O svarbus laid.radijas buvo todėl - kad visi jo klausytojai klauso tik tą programą ir neieško ko nereikia etery.....
Bet nutempti laidus radijo taškui į kiekvieną kolūkio fermą buvo brangu. Lietuviai 1960 metais pradėjo gamint eterinius radijo taškus. Be laidų.
Tikrą RADIJO APARATĄ su atskiru garsiakalbiu.
Tai trijų tranzistorių tiesioginio stiprinimo Radijo imtuvas be išėjimo transformatoriaus ir garsiakalbio, dirbantis pagal regeneracinę schemą, kas užtikrino pakankamai gerą jo jautrumą.
Reikalinga antena ir įžeminimas. Maitinimas - dvi plokščios batareikos. Garsiakalbis - bet koks abonentinio radijo "Radijo taškas".
Imtuvas jau gamykloj nustatomas fiksuotai bangai. Tada tai buvo 451,1 m banga Vilnaus radijo programa. (Pamatysite meistro ranka įrašytą dažnį aparato pase).
Eterinį tašką gamino 1960-61 metais Vilniaus Televizijos mazgų gamykla.
Vėliau ji keletą kartų pervadinta - Radijo komponentų gamykla, VĮ Vingis, Vilniaus Vingis AB, Vingis Group.
Likimas tos gamyklos liūdnas. Niekam jau nereikalingos jos gamintos TV kineskopų kreipiančios sistemos. Gamykla mirė tik pernai.
Bet čia jau kita tema. Kam įdomios gamyklos Vingis paskutinės agonijos - pažiūtėsit čia (verta)
http://www.miestai.net/forumas/showthre ... aus+vingis
Taigi 1960-61 pagaminta 40.000 šių, drąsiai pavadinsiu, Radijo imtuvų.
O štai Nr. 367 gaminio pasas >>>
Kaip pastebėjote - visas pasas lietuvių kalba. Matyt aparatas buvo skirtas tik Lietuvai. O dar ir Chruščiovo "atšilimo" laikai.
Visas LŪT (liaudies ūkio tarybų) laikmetis 1957-1965 metai, pasižymėjo dideliu sulietuviškėjimu, palyginus su pokario metais.
O ir šiaip smagu skaityt tokį tikrą pasą. Kiek šiltos nuoširdžios informacijos... Dabar tokių nebūna.
Ypač vieta apie būtiną eterinio taško registraciją ir mokesčius
Juk tik vieną stotį tegirdi...Tokį radijo aparatą aš atsimenu. Buvau tada po pirmos klasės..
1960 metais vasarą teko man jį sukinėt Vilkaviškio rajono Skardupių kaime, fermoj, kai vasarojau ten pas senelę.
Buvo jie tikrai populiarūs tada "darbo žmonių susibūrimo vietose".
________________________________________________
O mano dabar turimas kolekcijoj eterinis Radijo aparatas yra be montažo. Tik korpusas... deja
Žinoma nesunku sumontuot iš trijų P13A tranzistorių jo schemą ir išgirst Vilniaus radiją vidurinėse bangose. Bet norisi autentiškumo.
Vis turiu viltį surast visą - juk daug jų buvo.
Kiek maždaug žinau >>>
- radijuko montažas buvo ant rudo tekstolito plokštelės po batareikom. Iš anos pusės, link potenciometro.
Plata buvo 2 varžteliais galuose prisukta, yra korpuse atramos tam.
Tada dar buvo dedamas izoliavimui kartono gabaliukas po batareikom.
O šonuose platos buvo prikniedyti 4 kontaktai dviem batareikom.
Priėmimo kontūro ritė su ferito šerdim, apie 6-7 mm diametro, suvyta 5 sekcijom... baltos berods spalvos karkasas.
Aš čia viską surašiau - gal ką panašaus pamatysit - nepraeikit pro šalį
O jei kas turit visą šitą eterinį Radiją, ar tik montažą - norėčiau.... bent fotografijos........
-------------------------------
Taigi - ne tik Kaunas tada Radijas darė
__________________________________________________________
Pastebėjimas pabaigai.
Kiek teko domėtis buvusioj SSSR, tokių eterinių belaidžių radijo taškų gaminama kaip ir niekur daugiau nebuvo. Parašykit kas ką žinot...
Jei tikrai nebuvo - tai sakyčiau mes gana unikalūs toj sssr buvom..
Vėlgi prisiminiau Elfa 6m-1, kuri irgi be analogų praėjo...
