Peržiūrėti šaltinį Klaipėdos radiofonas

[[Category:Transliuotojai|^^]]
'''Klaipėdos radiofonas''', ''Klaipėdos radijas'' – 1936–1944 m. Klaipėdoje veikusi radiofoninės programos transliavimo įstaiga (transliuotojas), [[Valstybės radiofonas|Valstybės radiofono]] padalinys. Oficialus pavadinimas - [[Valstybės radiofonas|Valstybės radiofono]] Klaipėdos programų skyrius.

== Istorija ==
Klaipėdos radiofonas įkurtas siekiant politiškai ir kultūriškai integruoti [[wikipedia:lt:Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] – dėl įtemptos vidaus ir tarptautinės padėties didžiausias poreikis skleisti lietuvišką žodį buvo būtent Klaipėdos krašte, kur nuo 1933 m. stiprėjo nacistinės Vokietijos agentų veikla. Atsiradus kur kas galingesnėms kaimyninių šalių radijo stotims ([[Vilniaus radiofonas|Vilniaus stoties]] galingumas – 50 kW, [[wikipedia:lt:Varšuva|Varšuvos]] – 158 kW, [[wikipedia:lt:Maskva|Maskvos]] – 500 kW ir pan.), [[Kauno radijo stotis]], net ir sustiprinusi savo galingumą iki 7 kW 1933 m. nebepajėgė aptarnauti visos Lietuvos.

Iškilmingas Klaipėdos radiofono atidarymas įvyko rugsėjo 14 d. – 2-osios Pabaltijo radijo konferencijos, surengtos Lietuvoje, proga. [[Klaipėdos radijo stotis|Klaipėdos radijo stotį]] įrengė latvių firma [[VEF]]. [[Jakai|Jakuose]] (''{{coord|55.700426|21.222898|16}}'') pastatyta 10 kW galios [[radijo stotis]] dirbo 531 m banga. Studija buvo Klaipėdos pašto rūmuose (''{{coord|55.7126|21.1352|18}}'').

Klaipėdos radiofono vedėjas buvo {{?|Antanas Gustaitis (1907)|Antanas Gustaitis}}, diktoriai – {{?|Henrikas Radauskas}} ir {{?|Juozas Grybauskas}}. [[Klaipėdos radijo stotis|Klaipėdos radijo stoties]] viršininkas buvo [[Stanislovas Blinstrubas]].

Transliavo originalias radijo laidas, jos sudarė 36% visų transliacijų, svarbesnės – „Laukininkų ir žvejų reikalai“, „Mažosios Lietuvos darbininkų kampelis“, Jūrininkų valandėlė, „Klaipėdos linksmosios akualijos“, jos buvo transliuojamos ir vokiečių kalba. Populiarios buvo jaunimo valandėlės, vietos spaudos apžvalgos, visuomeninių organizacijų renginių transliacijos, Lietuvos pajūrio valandėlės, vietos meno kolektyvų koncertai ir vaidinimai, pamaldos liuteronams. Kitu laiku Klaipėdos radiofonas retransliavo Valstybės radiofono laidas.

1938 m. Klaipėdos radiofono vedėjas {{?|Antanas Gustaitis (1907)|Antanas Gustaitis}} ėmėsi žygių, kad Klaipėdos radiofonas taptų atskira, nuo Valstybės radiofono nepriklausančia įstaiga, pavaldžia, kaip ir Valstybės radiofonas, tik {{?|Visuomeninio darbo valdyba}}i. Jo pasiūlymai nebuvo įgyvendinti.

1939-03-22 Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos radiofonas buvo prijungtas prie valstybinės bendrovės „Reichsrundfunkgesellschaft” (RRG), kuriai priklausė visi Vokietijos radiofonai, ir ėmė retransliuoti [[wikipedia:lt:Karaliaučius|Karaliaučiaus]] radijo programą.

1940-06-09 Vokietijos radijas pradėjo rengti „Vieningąją programą” ({{de|Einheitsprogramm}}, dar vadinama ''Reichsprogramm''), kurią privalėjo retransliuoti visi imperijos radiofonai. Regioninės programos (Klaipėdos atveju tai buvo [[wikipedia:lt:Karaliaučius|Karaliaučius]]) transliavimui buvo skirtos 4-5 valandos per dieną – nuo 8.00 iki 12.00 arba 13.00 val. 

Nėra žinių, kad vokietmečiu Klaipėdos radiofonas būtų rengęs savo originalias laidas.

Klaipėdos radiofono veikla nutrūko 1944 m. antroje pusėje vokiečiams išsivežus [[Klaipėdos radijo stotis|radijo stoties Jakuose]] įrangą į Vokietiją. Po [[wikipedia:lt:Antrasis pasaulinis karas|karo]] stotis atstatyta nebuvo, Klaipėdoje ėmė veikti respublikinio Radiofikacijos ir radiofonijos komiteto Klaipėdos redakcija, kurios parengtos laidos buvo transliuojamos per vietinį laidinio radijo tinklą.

== Literatūra ==
*J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940.
*S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. ISBN 9986-10-104-2.
*П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.