Vilniaus radijo stotis - Versijų istorija

Sigitas 17:00, 25 rugsėjo 2013

2013-09-25T17:00:54Z

Sigitas 20:07, 19 balandžio 2013

2013-04-19T20:07:31Z

Sigitas 20:08, 11 balandžio 2013

2013-04-11T20:08:52Z

Sigitas 12:21, 11 balandžio 2013

2013-04-11T12:21:26Z

Sigitas: Naujas puslapis: '''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti radiofoninėms viduriniųjų bangų radijo stotims Vilniuje, veikusioms paeiliui...

2013-03-19T18:38:57Z

Naujas puslapis: '''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti radiofoninėms viduriniųjų bangų radijo stotims Vilniuje, veikusioms paeiliui...

Naujas puslapis

'''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti [[Radiofonija|radiofoninėms]] viduriniųjų bangų [[radijo stotis|radijo stotims]] Vilniuje, veikusioms paeiliui 1927-1990 m. ir siuntusioms radijo programas klausytojams Vilniuje ir Vilniaus krašte.

==Istorija==
Iki pirmosios nuolatinės Vilniaus radijo stoties pastatymo laikiną bandomąją radiofoninę stotį Vilniuje buvo įrengusi bendrovė „Vilniaus radiotechnikos biuras“ ({{pl|Wileńskie biuro radiotechniczne}}) - radijo imtuvų prekybos ir remonto įmonė, įsikūrusi Mickevičiaus gatvės (dabar - Gedimino pr.) 23 name. Per [[wikipedia:lt:Kaziuko mugė|Kaziuko mugę]] 1927-03-04 ji surengė viešą transliaciją. Ši stotis dirbo 350 metrų banga. Transliacija truko apie 3 valandas.

===Radijo stotis Žvėryne===
Pirmąją nuolatinę radijo stotį Vilniuje 1927 pastatė akcinė bendrovė „[[Lenkijos radijas]]“ ({{pl|Polskie Radio}}) savo filialo - [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programos siuntimui. Ji buvo įrengta viename name su radiofonu - išnuomotoje privačioje viloje Žvėryne, Vytauto g. 21, ant Neries kranto. Įrengimo darbai prasidėjo 1927-09-25 ir buvo baigti per du mėnesius. 1927-11-28 prasidėjo nereguliarūs stoties bandymai, o 1927-12-04 pradėtas normalus [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programos siuntimas, laikraščiuose skelbiant laidų tvarkaraščius. Gruodžio 8 d. įvyko neoficialus stoties ir radiofono atidarymas, o 1928-01-15 jie buvo oficialiai pašventinti.

Iš pradžių stotis dirbo 5 valandas per dieną - nuo 17 iki 22 val. siųsdama [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programą 435 m banga. Siųstuvo, nupirkto iš anglų firmos „Western Electric Comapany“, galingumas antenoje siekė tik pusę kilovato, bet vėliau jis buvo padidintas iki 1,5 kW. Antena kabėjo tarp dviejų 42,5 m. aukščio stiebų, iš kurių vienas buvo metalinis, kitas - medinis. Stoties priėmimo detektoriniu imtuvu zona buvo viso labo 10-15 km.

Tokios stoties neužteko. Viena iš Vilniaus radiofono užduočių buvo atremti antilenkiškus pasisakymus, skambėjusius kaimyninių Kauno ir Minsko radiofonų laidose, kurios buvo girdimos ir Vilnijoje. Kauno radijo stoties galia tuo metu buvo 7 kW, Minsko - 4 kW (nuo 1931 lapkričio - 30 kW). Todėl buvo nutarta statyti naują, galingesnę radijo stotį.

===Radijo stotis Liepkalnyje===
Vieta naujai stočiai buvo parinkta [[wikipedia:lt:Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnyje]], buvusių kapinių vietoje Minsko ir Lydos plentų sankryžoje. Tam reikalui čia buvo nupirktas apie 3 ha sklypas. 1700 m³ pastatą specialiai stočiai suprojektavo inž. Antonis Dygatas (Antoni Dygat). Šalia pastato stiebėsi du 76 m aukščio antenos bokštai, kuriuos pagamino Cegelskio gamykla [[wikipedia:lt:Poznanė|Poznanė]]je. Naujo „Marconi“ firmos (''Marconi's Wireless Telegraph Company'', Anglija) siųstuvo galia buvo jau 16 kW. Ši stotis pradėjo veikti 1931-05-26. [[Vilniaus radiofonas|Radiofono]] administracija, redakcija ir studija toliau liko Žvėryne.

1936-10-20 stoties [[wikipedia:lt:Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnyje]] galia buvo padidinta. Papildomas 50 kW galios stiprintuvas buvo sumontuotas tame pačiame pastate. Oficialiai šis siųstuvas buvo atiduotas eksploatuoti 1936-11-07; stotis tuomet dirbo 559,7 m banga (536 kHz), kuri nebesikeitė iki pat 1950 m.

Prasidėjus [[wikipedia:lt:Antrasis pasaulinis karas|karui]], 1939-09-16 vokiečių II-osios bombonešių eskadros ([[wikipedia:de:Kampfgeschwader 2|K.G.2]]) lėktuvai bombardavo Liepkalnio radijo stotį. Viena bomba pataikė tiesiai į namą ir sugadino siųstuvą, antra pataikė į namo kampą ir sugriovė stogelį virš durų, trečia sprogo kieme ir apgadino elektros transformatorinę. Antena liko stovėti, tačiau po dviejų mėnesių Lietuvai atgavus Vilnių ji buvo rasta nugriauta. Iš Kauno atvykę Lietuvos radistai dalinai suremontavo stotį ir 1939-11-26 ji vėl ėmė dirbti, tik daug mažene galia negu iki karo pradžios – vos 1,5 kW.

[[wikipedia:lt:Lietuvos generalinė sritis|Vokiečių okupacijos laikotarpiu]] (1941–1944) stotis toliau siuntė [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programą.

1944 liepą frontui einant per Vilnių Liepkalnio stotis buvo smarkiai sugadinta, ir, Vilnių užėmus [[wikipedia:lt:Raudonoji armija|Raudonajai armijai]], transliacijos laikinai buvo vykdomos per karinę judriojo ryšio stotį. Liepkalnio stotis nebebuvo atstatinėjama, vietoj jos buvo baigta statyti radijo stotis Viršuliškėse.

===Radijo stotis Viršuliškėse===
Kadangi Liepkalnio stotis stovėjo netoli Kirtimų oro uosto, ir, jam plečiantis, stoties antenų bokštai ėmė trukdyti skrydžių saugumui, 1936 m. pabaigoje buvo nutarta iškelti stotį į kitą miesto pusę. Buvo pasirinkta aukštuma rytiniame tuometinio [[wikipedia:lt:Viršuliškės|Viršuliškių]] kaimo pakraštyje, vadinama „Kryžkalniu“ ({{pl|Krzyżówka}}). Statybos darbai prasidėjo 1937 m. viduryje, o 1939-07-01 stoties pastatas buvo paruoštas naujo 50 kW siųstuvo montavimui. Jau stovėjo ir antena - du 130 m aukščio nuo žemės izoliuoti metaliniai stiebai, turėję veikti kaip kryptinė antena. Siųstuvas buvo išsiųstas iš Varšuvos į Vilnių geležinkeliu 1939-08-30 - likus vos 2 dienoms iki [[wikipedia:lt:Antrasis pasaulinis karas|karo pradžios]]; iki Vilniaus jis nebeatvažiavo.

1944 m. liepą besitraukdami iš Vilniaus vokiečiai nugriovė abu stoties antenos stiebus. [[Sovietų Sąjunga]]i reokupavus Vilnių, buvo nutarta Viršuliškių stotį atstatyti. Naujai pastaytas metalinis 120 m aukščio antenos stiebas buvo, kaip ir lenkų statyti stiebai, izoliuotas nuo žemės ir pats veikė kaip vertikalus spinduolis.

Viršuliškių radijo stotis pradėjo veikti 1945-05-15 ir veikė iki 2012-10-28. Nuo 1990 m., kai Vilniuje pradėjo atsirasti privatūs [[transliuotojas|transliuotojai]] ir privačios [[radijo stotis|stotys]], sąvoka „Vilniaus radijo stotis“ pamažu nustojo būti naudojama; vietoj jos imta naudoti sąvoką „Viršuliškių radijo stotis“.

==Nuotraukos==
<gallery heights=96px widths=128px>
Vaizdas:Vilnius-radio-zverynas-1928.jpg|Stotis Žvėryne 1928 m.
Vaizdas:Vilnius-radio-memo-plaque.jpg|Atminimo lenta ant buvusio stoties pastato Žvėryne.
</gallery>

==Literatūra==
*Radjo w Wilnie. ''Kurjer Wileński'', 1927-03-03.
*Radjo Wilno na fali 435 m. ''Express Wileński'', 1927-12-04.
*Kronika Wileńska. ''RAdjo'', 1928 Nr. 18.
*10 lat Rozgłośni Wileńskiej: radio dla miasta i wsi. Wilno : Polskie Radio, 1938.
*M. J. Kwiatkowski. Narodziny Polskiego Radia. Warszawa : PWN, 1972.
*J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940.
*H. Kriegler. Sendergruppe Ostland. ''Welt-Rundfunk'', Heft 1, 1942.
*S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. ISBN 9986-10-104-2.
*П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.

[[Kategorija:Siuntimo stotys]]

←Ankstesnė versija		20:08, 11 balandžio 2013 versija
Eilutė 1:		Eilutė 1:
−	[[~~Kategorija~~:Siuntimo stotys\|^^]]	+	[[Category:Siuntimo stotys\|^^]]
	'''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti [[Radiofonija\|radiofoninėms]] viduriniųjų bangų [[radijo stotis\|radijo stotims]] Vilniuje, veikusioms paeiliui 1927-1990 m. ir siuntusioms radijo programas klausytojams Vilniuje ir Vilniaus krašte.		'''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti [[Radiofonija\|radiofoninėms]] viduriniųjų bangų [[radijo stotis\|radijo stotims]] Vilniuje, veikusioms paeiliui 1927-1990 m. ir siuntusioms radijo programas klausytojams Vilniuje ir Vilniaus krašte.

@@ Eilutė 32: / Eilutė 32: @@
 ==Nuotraukos==
 <gallery heights=96px widths=128px>
-Vaizdas:Vilnius-radio-zverynas-1928.jpg|Stotis Žvėryne 1928 m.
+Vilnius-radio-zverynas-1928.jpg|Stotis Žvėryne 1928 m.
-Vaizdas:Vilnius-radio-memo-plaque.jpg|Atminimo lenta ant buvusio stoties pastato Žvėryne.
+Vilnius-radio-memo-plaque.jpg|Atminimo lenta ant buvusio stoties pastato Žvėryne.
 </gallery>

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Category:Siuntimo stotys|^^]]
-'''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti [[Radiofonija|radiofoninėms]] viduriniųjų bangų [[radijo stotis|radijo stotims]] Vilniuje, veikusioms paeiliui 1927-1990 m. ir siuntusioms radijo programas klausytojams Vilniuje ir Vilniaus krašte.
+'''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti [[Radiofonija|radiofoninėms]] viduriniųjų bangų [[radijo stotis|radijo stotims]] Vilniuje, veikusioms paeiliui 1927-1990 ir siuntusioms radijo programas klausytojams Vilniuje ir Vilniaus krašte.
 ==Istorija==
-Iki pirmosios nuolatinės Vilniaus radijo stoties pastatymo laikiną bandomąją radiofoninę stotį Vilniuje buvo įrengusi bendrovė „Vilniaus radiotechnikos biuras“ ({{pl|Wileńskie biuro radiotechniczne}}) - radijo imtuvų prekybos ir remonto įmonė, įsikūrusi Mickevičiaus gatvės (dabar - Gedimino pr.) 23 name. Per [[wikipedia:lt:Kaziuko mugė|Kaziuko mugę]] 1927-03-04 ji surengė viešą transliaciją. Ši stotis dirbo 350 metrų banga. Transliacija truko apie 3 valandas.
+Iki pirmosios nuolatinės Vilniaus radijo stoties pastatymo laikiną bandomąją radiofoninę stotį Vilniuje buvo įrengusi bendrovė „Vilniaus radiotechnikos biuras“ ({{pl|Wileńskie biuro radiotechniczne}}) - radijo imtuvų prekybos ir remonto įmonė, įsikūrusi Mickevičiaus gatvės (dabar - Gedimino pr.) 23 name (''{{coord|54.687846|25.276086|18}}''). Per [[wikipedia:lt:Kaziuko mugė|Kaziuko mugę]] 1927-03-04 ji surengė viešą transliaciją. Ši stotis dirbo 350 metrų banga. Transliacija truko apie 3 valandas.
 ===Radijo stotis Žvėryne===
-Pirmąją nuolatinę radijo stotį Vilniuje 1927 pastatė akcinė bendrovė „[[Lenkijos radijas]]“ ({{pl|Polskie Radio}}) savo filialo - [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programos siuntimui. Ji buvo įrengta viename name su radiofonu - išnuomotoje privačioje viloje Žvėryne, Vytauto g. 21, ant Neries kranto. Įrengimo darbai prasidėjo 1927-09-25 ir buvo baigti per du mėnesius. 1927-11-28 prasidėjo nereguliarūs stoties bandymai, o 1927-12-04 pradėtas normalus [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programos siuntimas, laikraščiuose skelbiant laidų tvarkaraščius. Gruodžio 8 d. įvyko neoficialus stoties ir radiofono atidarymas, o 1928-01-15 jie buvo oficialiai pašventinti.
+Pirmąją nuolatinę radijo stotį Vilniuje 1927 pastatė akcinė bendrovė „[[Lenkijos radijas]]“ ({{pl|Polskie Radio}}) savo filialo - [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programos siuntimui. Ji buvo įrengta viename name su radiofonu - išnuomotoje privačioje viloje Žvėryne, Vytauto g. 21, ant Neries kranto (''{{coord|54.688764|25.257273|18}}''). Įrengimo darbai prasidėjo 1927-09-25 ir buvo baigti per du mėnesius. 1927-11-28 prasidėjo nereguliarūs stoties bandymai, o 1927-12-04 pradėtas normalus [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programos siuntimas, laikraščiuose skelbiant laidų tvarkaraščius. Gruodžio 8 d. įvyko neoficialus stoties ir radiofono atidarymas, o 1928-01-15 jie buvo oficialiai pašventinti.
-Iš pradžių stotis dirbo 5 valandas per dieną - nuo 17 iki 22 val. siųsdama [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programą 435 m banga. Siųstuvo, nupirkto iš anglų firmos „Western Electric Comapany“, galingumas antenoje siekė tik pusę kilovato, bet vėliau jis buvo padidintas iki 1,5 kW. Antena kabėjo tarp dviejų 42,5&nbsp;m. aukščio stiebų, iš kurių vienas buvo metalinis, kitas - medinis. Stoties priėmimo detektoriniu imtuvu zona buvo viso labo 10-15 km.
+Iš pradžių stotis dirbo 5 valandas per dieną - nuo 17 iki 22 val. siųsdama [[Vilniaus radiofonas|Vilniaus radiofono]] programą 435 m banga. Siųstuvo, nupirkto iš anglų firmos „Western Electric Comapany“, galingumas antenoje siekė tik pusę kilovato, bet vėliau jis buvo padidintas iki 1,5 kW. Antena kabėjo tarp dviejų 42,5 m aukščio stiebų, iš kurių vienas buvo metalinis, kitas - medinis. Stoties priėmimo detektoriniu imtuvu zona buvo viso labo 10-15 km.
 Tokios stoties neužteko. Viena iš Vilniaus radiofono užduočių buvo atremti antilenkiškus pasisakymus, skambėjusius kaimyninių Kauno ir Minsko radiofonų laidose, kurios buvo girdimos ir Vilnijoje. Kauno radijo stoties galia tuo metu buvo 7 kW, Minsko - 4 kW (nuo 1931 lapkričio - 30 kW). Todėl buvo nutarta statyti naują, galingesnę radijo stotį.
 ===Radijo stotis Liepkalnyje===
-Vieta naujai stočiai buvo parinkta [[wikipedia:lt:Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnyje]], buvusių kapinių vietoje Minsko ir Lydos plentų sankryžoje. Tam reikalui čia buvo nupirktas apie 3 ha sklypas. 1700 m³ pastatą specialiai stočiai suprojektavo inž. Antonis Dygatas (Antoni Dygat). Šalia pastato stiebėsi du 76 m aukščio antenos bokštai, kuriuos pagamino Cegelskio gamykla [[wikipedia:lt:Poznanė|Poznanė]]je. Naujo „Marconi“ firmos (''Marconi's Wireless Telegraph Company'', Anglija) siųstuvo galia buvo jau 16 kW. Ši stotis pradėjo veikti 1931-05-26. [[Vilniaus radiofonas|Radiofono]] administracija, redakcija ir studija toliau liko Žvėryne.
+Vieta naujai stočiai buvo parinkta [[wikipedia:lt:Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnyje]], buvusių kapinių vietoje Minsko ir Lydos plentų sankryžoje (''{{coord|54.653565|25.302045|18}}''). Tam reikalui čia buvo nupirktas apie 3 ha sklypas. 1700 m³ pastatą specialiai stočiai suprojektavo inž. Antonis Dygatas (Antoni Dygat). Šalia pastato stiebėsi du 76 m aukščio antenos bokštai, kuriuos pagamino Cegelskio gamykla [[wikipedia:lt:Poznanė|Poznanė]]je. Naujo „Marconi“ firmos (''Marconi's Wireless Telegraph Company'', Anglija) siųstuvo galia buvo jau 16 kW. Ši stotis pradėjo veikti 1931-05-26. [[Vilniaus radiofonas|Radiofono]] administracija, redakcija ir studija toliau liko Žvėryne.
 -10-20 stoties [[wikipedia:lt:Liepkalnis (Vilnius)|Liepkalnyje]] galia buvo padidinta. Papildomas 50 kW galios stiprintuvas buvo sumontuotas tame pačiame pastate. Oficialiai šis siųstuvas buvo atiduotas eksploatuoti 1936-11-07; stotis tuomet dirbo 559,7 m banga (536 kHz), kuri nebesikeitė iki pat 1950 m.
@@ Eilutė 24: / Eilutė 24: @@
 ===Radijo stotis Viršuliškėse===
-Kadangi Liepkalnio stotis stovėjo netoli Kirtimų oro uosto, ir, jam plečiantis, stoties antenų bokštai ėmė trukdyti skrydžių saugumui, 1936 m. pabaigoje buvo nutarta iškelti stotį į kitą miesto pusę. Buvo pasirinkta aukštuma rytiniame tuometinio [[wikipedia:lt:Viršuliškės|Viršuliškių]] kaimo pakraštyje, vadinama „Kryžkalniu“ ({{pl|Krzyżówka}}). Statybos darbai prasidėjo 1937 m. viduryje, o 1939-07-01 stoties pastatas buvo paruoštas naujo 50 kW siųstuvo montavimui. Jau stovėjo ir antena - du 130 m aukščio nuo žemės izoliuoti metaliniai stiebai, turėję veikti kaip kryptinė antena. Siųstuvas buvo išsiųstas iš Varšuvos į Vilnių geležinkeliu 1939-08-30 - likus vos 2 dienoms iki [[wikipedia:lt:Antrasis pasaulinis karas|karo pradžios]]; iki Vilniaus jis nebeatvažiavo.
+Kadangi Liepkalnio stotis stovėjo netoli Kirtimų oro uosto, ir, jam plečiantis, stoties antenų bokštai ėmė trukdyti skrydžių saugumui, 1936 pabaigoje buvo nutarta iškelti stotį į kitą miesto pusę. Buvo pasirinkta aukštuma rytiniame tuometinio [[wikipedia:lt:Viršuliškės|Viršuliškių]] kaimo pakraštyje, vadinama „Kryžkalniu“ ({{pl|Krzyżówka}}, ''{{coord|54.702433|25.227098|16}}''). Statybos darbai prasidėjo 1937 viduryje, o 1939-07-01 stoties pastatas buvo paruoštas naujo 50 kW siųstuvo montavimui. Jau stovėjo ir antena - du 130 m aukščio nuo žemės izoliuoti metaliniai stiebai, turėję veikti kaip kryptinė antena. Siųstuvas buvo išsiųstas iš Varšuvos į Vilnių geležinkeliu 1939-08-30 - likus vos 2 dienoms iki [[wikipedia:lt:Antrasis pasaulinis karas|karo pradžios]]; iki Vilniaus jis nebeatvažiavo.
-m. liepą besitraukdami iš Vilniaus vokiečiai nugriovė abu stoties antenos stiebus. [[Sovietų Sąjunga]]i reokupavus Vilnių, buvo nutarta Viršuliškių stotį atstatyti. Naujai pastaytas metalinis 120 m aukščio antenos stiebas buvo, kaip ir lenkų statyti stiebai, izoliuotas nuo žemės ir pats veikė kaip vertikalus spinduolis.
+liepą besitraukdami iš Vilniaus vokiečiai nugriovė abu stoties antenos stiebus. [[Sovietų Sąjunga]]i reokupavus Vilnių, buvo nutarta Viršuliškių stotį atstatyti. Naujai pastaytas metalinis 120 m aukščio antenos stiebas buvo, kaip ir lenkų statyti stiebai, izoliuotas nuo žemės ir pats veikė kaip vertikalus spinduolis.
-Viršuliškių radijo stotis pradėjo veikti 1945-05-15 ir veikė iki 2012-10-28. Nuo 1990 m., kai Vilniuje pradėjo atsirasti privatūs [[transliuotojas|transliuotojai]] ir privačios [[radijo stotis|stotys]], sąvoka „Vilniaus radijo stotis“ pamažu nustojo būti naudojama; vietoj jos imta naudoti sąvoką „Viršuliškių radijo stotis“.
+Viršuliškių radijo stotis pradėjo veikti 1945-05-15 ir veikė iki 2012-10-28. Nuo 1990, kai Vilniuje pradėjo atsirasti privatūs [[transliuotojas|transliuotojai]] ir privačios [[radijo stotis|stotys]], sąvoka „Vilniaus radijo stotis“ pamažu nustojo būti naudojama; vietoj jos imta naudoti sąvoką „Viršuliškių radijo stotis“.
 ==Nuotraukos==

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 '''Vilniaus radijo stotis''' – sąvoka, naudojama apibrėžti [[Radiofonija|radiofoninėms]] viduriniųjų bangų [[radijo stotis|radijo stotims]] Vilniuje, veikusioms paeiliui 1927-1990 m. ir siuntusioms radijo programas klausytojams Vilniuje ir Vilniaus krašte.
@@ Eilutė 45: / Eilutė 46: @@
 *S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. ISBN 9986-10-104-2.
 *П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.