|
|
| Eilutė 1: |
Eilutė 1: |
| − | LIETUVOS RADIJO APARATŲ FABRIKAS KARADI
| |
| | | | |
| − | 1926 metų birželio 12 dieną, Kauno radijo stočiai pradėjus transliuoti radijo laidas, artimiausiems 10 – 12 metų Radijo aparatas tapo pati geidžiamiausia ir perkamiausia prekė lietuvių šeimose. Po ekonominės krizės, apie 1934-35 metus radijo krautuvės Kaune dygo kaip grybai po lietaus ir apie 1936 metus jų buvo mieste virš 50.
| |
| − | Prekiauta daugiausia importuotomis į Lietuvą Europos firmų radijomis - Philips, Siera, Mediator, Blaupunkt, Telefunken, Marconi, VEF, Lorenz, Mende, amerikiečių Zenith ir kitomis. Pirmieji savi radijo aparatai tarpukario Lietuvoje buvo pagaminti apie 1926-27 metus Šiauliuose – Stasio Brašiškio radio laboratorijoje ir Šiaulių bendrovėje „Dubysa“. Bet ten buvo surinkta labai nedidelis kiekis radijo imtuvų - jie liko beveik nežinomi platesniam lietuvių ratui.
| |
| − | Atsiradus paklausai, Kauno verslo žmonėms parūpo pabandyti surinkinėti radijo aparatus Kaune. 1931 metais tarpukario lietuviškos spaudos reklamose Vytauto Didžiojo Universiteto studentų technikų draugijos (STD) radijo sekcija skelbia apie jų surenkamus paprastus radijo aparatus provincijai. Vėliau, 1934 m., kita STD šaka – radijo, perkūnsargių ir elektrotechnikos sekcija, skelbėsi gaminanti radijo imtuvus STEDYN. To meto spaudoje nebuvo šių aparatų fotografijų, nėra kol kas jų rasta išlikusių iki šių dienų. 1935 metais radijo imtuvus Kaune, Laisvės al. 36, pradeda surinkinėti AB „Radiotechnika“. Ši bendrovė gimė iš tos pačios STD, investavus garsiam to meto verslininkui Pranui Baranauskui. Jis ir tapo AB „Radiotechnika“ savininkas. Ši bendrovė turėjo ir kelis kitus verslus, plačiai prekiavo importuojamais radijo aparatais, bet radijų gamyba-surinkimas Kaune vyko tikrai, nes žinomas jų kainoraštis ir rastas jų pagamintas originalus 3 lempų baterinis radijo aparatas „Radiotechnika“, išlikęs iki šių dienų.
| |
| − | Pirmas tikrasis „Lietuvos Radio Aparatų Fabrikas KARADI“ buvo įkurtas 1935 metų liepos 15 dieną Kaune. Jo įkūrėjas ir savininkas - Kauno gyventojas Isaakas Kaplanas, sūnus Moisejo. Įkurtasis Radio Aparatų Fabrikas „Karadi“ importavo gatavus radijo aparatų mazgus, jų korpusus, skales iš Anglijos firmos Marconi ir Kaune surinkinėjo juos iki gatavo radijo aparato. Kaune buvo vyniojami transformatoriai, ritės, gaminama galinė aparato sienelė ir dar kelios smulkmenos. Biznio plano esmė – sutaupyti lėšas nemokant importo muito, nes gatavų radijo aparatų importui buvo uždėtas didelis importo muitas. Tuo Lietuvos valstybė skatino radijo aparatų gamybą šalies viduje.
| |
| − | Apie šį Lietuvos Radijo aparatų fabriką galbūt nedaug kas šiandien ir žino. Tai buvo tik gana nedidelis radijo aparatų surinkimo fabrikėlis, įsikūręs tuometiniu adresu Kęstučio g. 36 (dabar Kęstučio g. 56), Kaune ir užėmė 6-is to namo kambarius. Geriausiu gyvavimo laiku fabrike dirbo 15 žmonių – įskaitant ir vieną kontoros tarnautoją bei sargą. Gamybą prižiūrėjo inžinierius iš Anglijos.
| |
| − | Lietuvos Tarybinėje Enciklopedijoje ar Lietuvos Enciklopedijoje išleistoje JAV, tarp kitų įmonių, pristatant ikikarinę Kauno pramonę, apie „Karadi“ neužsiminta nei vienu žodžiu. Ką ir iš kur mes žinome šiandien apie „Karadi“ ?
| |
| − | „Karadi“ bene pirmą kartą po karo paminėtas P.P. Vitkevičiaus monografijoje "Razvitie elektro i radio sviazi v Litve" - išleistoje rusų kalba 1972 metais. Ten yra ir keturių „Karadi“ radijo aparatų modelių piešiniai. Dar apie „Karadi“ savo prisiminimuose „Pirmieji radijo technikos žingsniai Lietuvoje“ , 1977 metų „Kalba Vilnius“ laikraštyje rašė radijo inžinierius ir buvęs Vilniaus Radijo stoties viršininkas Petras Radžiūnas. Štai straipsnio ištrauka … „1934 metais spaudoje pasirodė žinutės, jog Lietuvoje statomas radijo aparatų fabrikas. Prisimenu vieną kartą užsukau į jį. Pasirodo kad tas fabrikas – tik maža dirbtuvė. Viename kanbaryje stovėjo keli stalai aparatams montuoti, kituose kambariuose – staklės kondensatoriams, transformatoriams, ritėms vynioti ir skardai lankstyti. Pagalvojau, kad tokį fabriką buvo galima senai įsteigti…… 1937 metais neiškentęs vėl nuėjau į fabriką. Montavimo kambaryje niekas nedirbo, tik tušti stalai riogsojo. „Karadi“ bendrovės dirbtuvės baigė gyvuoti – jas nukonkuravo užsienio firmos“...........
| |
| − | Ir tai viskas, ką besidomintys Lietuvos senojo radijo istorija galėjo sužinoti apie fabriką „Karadi“ .. Keli vėlesni fabriko „Karadi“ paminėjimai spaudoje ir monografijose tik cituoja P.P. Vitkevičiaus monografijos tekstus.
| |
| − | Papildomos informacijos apie modelius ir kainas, besidomintys galėjo rasti tik prieškario spaudoje talpintose radijo aparatų pardavimo reklamose. Bet, palyginus su kitų, radijo prekyba Kaune užsiimančių firmų reklamų kiekiu, „Karadi“ reklamų buvo labai mažai. Rastos tik septynios skirtingos „Karadi“ reklamos, beveik visos buvo spausdintos laikraštyje „Ūkininko patarėjas“. Tai suprantama, nes pagrindinė produkcija - radijos Tautofonas ir Liaudies imtuvas – buvo skirtos kaimui.
| |
| − | Yra keletas „Karadi“ pavadinimo atsiradimo variantų. Minėtoje P.P. Vitkevičiaus monografijoje pavadinimas kildinamas iš žodžių „kaimo radiofikacija“. Kitu atveju minima kilmė iš žodžių „Kauno radijas“. Bet yra ir trečias, kur kas įtikinamesnis vardo paaiškinimas, patvirtintas dar gyvų to meto kauniečių- radijo mėgėjų. KARADI - tai darinys iš savininko pavardės - KAPLAN RADIJAS. Tai ir yra pati realiausia pavadinimo kilmė.
| |
| − | Lietuvoje yra surasti apie aštuoni iki mūsų dienų išlikę „Karadi“ radijo aparatai. Tarp jų ir mažiausias, bet istoriškai pats vertingiausias ir unikalus pasaulyje - „TAUTOFONAS“. Išlikusi ir radijo aparato „Karadi“ B37 originali „aptarnavimo instrukcija“. Tai standaus kartono lapas, kurio vienoj pusėj yra vieninteliai žinomi „Karadi“ radijo aparato ir šasi brėžiniai, su paaiškinta valdymo rankenėlių paskirtim ir radijo lempų išdėstymu.
| |
| − | Kitoj lapo pusėj - tuo metu Lietuvoj girdimų radijo stočių bangų ilgiai ir galingumai. Taip pat labai daug informacijos suteikia išlikę orginalūs „Karadi“ firmos 1937 ir 1938 metų lankstinukai- gamybos programų prospektai.
| |
| − | Įvertinus visą informaciją iš laikraščių reklamų, gamybos programų ir surastų išlikusių radijo aparatų, žinomų „Karadi“ fabrike gamintų radijo aparatų modelių skaičius, šiai dienai, išaugo iki 15-os. Visus juos galima pamatyti kataloge www.radiomuseum.org
| |
| − | 1936 metų Žemės Ūkio ir Pramonės gaminių parodoje Kaune, Lietuvos Radijo fabriko „Karadi“ radijo imtuvai buvo apdovanoti aukso medaliu. Šiai parodai buvo išleistas radijo aparato „Karadi U3“ spalvotas reklaminis lankstinukas - vokiečių kalba. Tai uždavė klausimą…kam gi jis skirtas ? Manoma, kad jis buvo išleistas minėtai 1936 m. Pramonės gaminių parodai Kaune, su tikslu supažindinti užsieniečius ir patyrinėti galimą Kaune surinktų radijo aparatų eksporto rinką ateičiai.. Bet deja - ateitis buvo kitokia....
| |
| − | Firma KARADI įsikūrė 1935 metais ir intensyviai dirbo tik 1936-1937 m. Aparatai buvo gaminami nuo mažojo 1-os lempos TAUTOFONO, 2 lempų LIAUDIES IMTUVO ir brangesnių 3-4-5-6-7 lempų radijo aparatų. Visi jie buvo pagaminti Anglijoj – atvežami į Kauną atskirais mazgais ir surenkami vietoj. Niekur nėra paminėta iš kokios konkrečiai Anglijos radio firmos importuoti „Karadi“ mazgai, bet beveik nėra jokių abejonių, kad tai firma „Marconi“. Žinant „Marconi“ tarpukariu gamintas radijas, aiškiai matosi bendrų su „Karadi“ dizaino elementų. Naudotos tokios pat radijo lempos. Bet svarbiausia - firminis „Karadi“ logotipas, užklijuotas ant kiekvieno radijo aparato korpuso viršaus. Labai panašų tokį firmos logotipą-lipduką ant gaminių viršaus klijavo tik „Marconi“. Net logotipų spalvos panašios.
| |
| − | TAUTOFONAS buvo pats pigiausias - 60 litų kainavęs „Karadi“ radijo aparatas. Šis vienos radijo lemputės radijo aparatas buvo maitinamas baterijom ir klausomas tik su ausinėm. Reikėjo ilgos antenos ir įžeminimo. Radijo imtuvas turėjo ilgas, vidutines ir kas reta tokiems vienlempiams imtuvams – trumpasias radijo bangas. Dar viena puiki jo savybė – aparatas galėjo priiminėti vietines ir stipresnes užsienio stotis visai be baterijų ! Tada ji dirbo kaip paprastas detektorinis imtuvas – tik iš antenos ir įžeminimo. LIAUDIES IMTUVAS (B2D) – dviejų lempučių radijo imtuvas jau su garsiakalbiu. Jo medinės garsiakalbio grotelės buvo Gedimino stulpų formos. Radijo aparatų modeliai – B37, 4B, KS-5, US67, Super KS-7 ir kiti jau buvo didesni, brangesni ir nenusileido kai kuriems užsienio aparatams. „Karadi“ radijo aparatų kainos buvo nuo 59 iki 375 litų. Daugiausia buvo gaminama pigesnių.
| |
| − | Nėra jokių žinių apie gamybos apimtis, bet sprendžiant iš keturženklių numerių įspaustų ant rastų radijo aparatų šasi – radijo aparatų pagaminta viso maždaug iki tūkstančio brangesnių ir keletas tūkstančių pigesnių. Apie gamybos apimtis galima spręsti ir iš „Karadi“ deklaruotų pajamų už 1935 metus – 33000 litų ir 1936 metus – 59347 litų. Yra išlikę daug finansinių firmos dokumentų.
| |
| − | Galima parašyti atskirą dešimčių puslapių knygą apie Isaako Kaplano įmonės „Karadi“ susirašinėjimą su Kauno Mokesčių inspekcija 1935 – 1939 metais. 1938 metų mokesčių inspekcijos rašte rašoma, kad „Karadi“ turėjo pajamų per 1937 metus – 64.940 Lt, iš ko turėjo pelno vid. 20 00 Lt – kas apmokestinta 3200 Lt valstybinio ir 960 Lt savivaldybinio mokesčių. Kaip matoma iš dokumentų, mokesčiai Finansų skyriui Kaune buvo sumokėti tik kelis kartus - „Karadi“ veiklos pradžioj. Toliau keletą metų vyko begalinis susirašinėjimas su Mokesčių inspekcija, prašant mokesčių atidėjimų, sumažinimų ir tt. Susirašinėjant laikas bėgo – bet gamyba vyko. Buvo sudaryta begalė mokesčių mokėjimo atidėjimų grafikų, bet nei vienas nebuvo vykdomas. 1938 metais „Karadi“ adresu pradėjo eit griežti Mokesčių inspekcijos ir anstolių raštai. Vyko turto (stalų, spintų ir radijo aparatų) konfiskavimai ir varžytinės. Taip atėjo 1939 metai. Prekyba „Karadi“ radijo aparatais sustojo, buvo per brangu - konkurentai pardavinėjo pigiau. Fabrike liko tik vienas darbuotojas.
| |
| − | Radijo aparatų importas į Lietuvą tuomet buvo didelis - 1936 metais importuota radijo aparatų už 1 mln. litų, 1937 – už 2,3 mln., 1938 už 2, 4 mln. Lt. Iš to matosi, kokią mažą dalį iš visų parduodamų radijų sudarė vietoj surenkami „Karadi“ radijo aparatai. Europos ir JAV radijo aparatai buvo pigesni. Lietuvos Radio Fabrikas „Karadi“ , deja - neatlaikė konkurencijos.
| |
| − | Visiems tada nebuvo lengva su radio bizniu Lietuvoj. Skųstis ir prašyti Mokesčių inspekcijos sumažinti ar atidėti mokesčius, buvo viena iš sudėtinių šio verslo dalių. Tas matosi paskaičius kitų ikikarinių radijo prekybos atstovų dokumentus. Buvo labai didelė konkurencija.
| |
| − | Net didelės ir turtingos Olandijos AB „Philips“ atstovybė Kaune rašė raštą Kauno mokesčių inspekcijai, prašydama ženkliai sumažinti jai pelno mokestį, nes - Kaune įsikūręs radijo aparatų fabrikas „Karadi“, sudaro jai didelę konkurenciją (!)
| |
| − | Lietuvos Radjo aparatų fabrikas KARADI bankrutavo, bet teoriškai firma gyvavo iki LTSR laikų. 1941 sausio 24 dienos raštu, mokesčių išieškotojas dar raginamas iš Isaako M. Kaplano, gyvenusio Kęstučio g. 61a - 4, Kaune, išieškoti 42543 Lt verslo pelno mokestį nesumokėtą už 1936-37-38-39 metų firmos „Karadi“ pajamas! Atsakymas atėjo sekančią dieną – įmonė „Karadi“, buvusi Kęstučio g. 36, jau nacionalizuota 1940 metų rugpjūčio mėn. 06 dieną. Pridėtas kitas L.e. Policijos Nuovados Viršininko raštas, datuotas 1940.09.11., kuriame rašoma – „… Kaplano įmonė nacionalizuota, jo aprašytąjį už išieškomus mokesčius turtą paėmė savo žinion Vietinės Pramonės Komisariatas…“
| |
| − | Tokia tat liūdna, bet sava, ikikarinės Lietuvos Radijo Aparatų Fabriko KARADI istorija.
| |
| − | 1939 -1940 metais Lietuvoje jau buvo labai priartėta prie savojo radijo aparato plačios gamybos organizavimo atgautam Vilniaus mieste paliktose, didelio Lenkijos radijo aparatų fabriko ELEKTRIT patalpose, tam panaudojant kai kuriuos, rusų dar nepėtus išvežti, gamybos įrengimus. Bet, atėjo į Lietuvą sovietų valdžia, vėliau prasidėjo karas.... Istorija pasisuko kitaip. Ir tik 1953 buvo įkurta sekanti Kauno Radijo Gamykla.
| |